Institucijos

Pasirodė devintasis periodinio leidinio „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeris

Lapkričio 9 d. įvyko Vilniaus komercinio arbitražo teismo organizuojama kasmetinė, tarptautinė Vilniaus arbitražo diena. Kartu su šiuo ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono arbitražo metų renginiu Vilniaus komercinio arbitražo teismas ir advokatų kontora TGS Baltic pristatė jau devintąjį vienintelio Lietuvoje vien tik arbitražui skirto periodinio leidinio – „Arbitražas. Teorija ir praktika“ – numerį.

Naujausiame žurnalo numeryje rasite devynis straipsnius, kuriuose aptariamos temos nuo intelektinės nuosavybės ginčų arbitruotinumo iki dirbtinio intelekto paskyrimo arbitru. Neabejotina, kad leidinys bus aktualus kiekvienam arbitražu besidominčiam žmogui.

Toliau trumpai pristatomi leidinyje publikuojami straipsniai. Išsamiai su devintuoju „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeriu galima susipažinti leidyklos Justitia interneto svetainėje www.justitia.lt, Vilniaus komercinio arbitražo teisme ir artimiausiu metu aukštųjų mokyklų, kuriose dėstoma teisės programa, bibliotekose.

Vitalija Baranovienė. Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros reglamentas (2023): kas naujo?

Šiame straipsnyje Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkė Vitalija Baranovienė apžvelgia Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedūros reglamento, įsigaliojusio 2023 m. sausio 1 d., pagrindinius pakeitimus ir naujoves.

Autorė pažymi, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedūros reglamento pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. sausio 1 d., rodo šiuolaikinio arbitražo proceso tendencijas ir vystymąsi. Atnaujintas reglamentas nustato aiškesnes arbitražo proceso taisykles, atliepiančias proceso ypatumus esant arbitražo proceso finansavimui, numatančias platesnes galimybes sujungti arbitražo bylas, taip pat užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti nustatymo sąlygas ir tvarką. Autorė mano, kad šie pakeitimai ypač prisidės nagrinėjant didesnius ir sudėtingesnius ginčus tiek nacionaliniu lygmeniu, tarp Lietuvos įmonių ar verslininkų, tiek tarptautiniu mastu, leis pritraukti vis daugiau ginčų tarp užsienio įmonių ar su užsienio įmonėmis spręsti Lietuvoje.

Vytautas Vaicekauskas. Impecuniosity in international commercial arbitration

Šiame straipsnyje nagrinėjamas finansinių išteklių klausimas tarptautiniame komerciniame arbitraže. Konkrečiai – finansinių išteklių trūkumo poveikis arbitražinio susitarimo ar arbitražo sprendimo vykdymui. Pateikiamos pagrindinės aplinkybės, nuo kurių gali priklausyti arbitražinio susitarimo ar arbitražo sprendimo vykdytinumas, kai arbitražinio susitarimo šalis neturi lėšų įvykdyti savo įsipareigojimą spręsti ginčus arbitraže. Šia tema autorius analizuoja 1958 m. Konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir teismų praktiką, susijusią su finansinių išteklių trūkumo klausimu arbitraže.

Autorius daro išvadą, kad finansinių išteklių neturinti šalis gali būti atleista nuo pareigos spręsti ginčus arbitraže arba arbitražo sprendimą gali būti atsisakyta vykdyti tik tuo atveju, kai nustatoma, kad atsisakoma kreiptis į teismą. Toks sunkus pažeidimas turėtų būti nustatomas tik esant visoms aplinkybėms: (i) finansinių išteklių neturinti šalis sąžiningai bandė spręsti ginčą arbitraže; (ii) tokios šalies finansinių išteklių trūkumą sukėlė kita arbitražinio susitarimo šalis ir tik po arbitražinio susitarimo sudarymo; (iii) finansinių išteklių neturinti šalis turi priemonių kreiptis į kitą teismą, o ne į arbitražą; (iv) papildomai priešieškinį pareiškusio atsakovo reikalavimas yra prima facie pagrįstas ir iš esmės neatsiejamas nuo ieškovo reikalavimo.

Albertas Šekštelo. Tapačių ir susijusių ieškinių nagrinėjimas arbitraže ir būdai išvengti priešingų ar prieštaringų sprendimų

Straipsnyje autorius kelia klausimą kaip elgtis šalims ir arbitražo teismui byloje, kai yra kitas procesas kitame arbitražo teisme, kuris gali daryti reikšmingą įtaką ir net, kaip rodo praktika, lemiamą įtaką arbitražo sprendimui galioti.

Pirma, autorius aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Residental Management byloje, kuri praktiškai parodė, kodėl yra būtina administruoti tapatų ar konkuruojantį bylinėjimąsi. Antra, analizuoja kokių priemonių yra arbitražo teismui administruoti procesą taip, kad bylos kitame arbitraže baigtis nenulemtų arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo.

Autorius daro išvadą, kad lis pendens ir susijusių ieškinių doktrina yra taikoma ir tais atvejais, kai tapačios ar susijusios bylos yra nagrinėjamos arbitraže. Tokią poziciją autorius grindžia iš viešosios tvarkos kildinama pareiga vengti priešingų ar prieštaringų arbitražo sprendimų. Atitinkamai, arbitražo teismas turi vengti priešingų ar prieštaringų sprendimų. Šiame straipsnyje aptarti keli būdai pasiekti tokį tikslą, – arbitražo bylų administravimas, jei nepavyksta, bylų sujungimas, nepavykus – išimtiniais atvejais bylų sustabdymas.

Ovidijus Speičys. Transparency in international commercial arbitration: how much of it is really needed?

Šio straipsnio tikslas – pasiūlyti ir pagrįsti mintį, kad pagrindinė varomoji jėga, skatinanti įvesti daugiau skaidrumo arbitraže, turėtų būti tiesiogiai ginče dalyvaujančių šalių interesai.

Autorius apibrėžia bendrą arbitražo tikslą ir jį lygina su bylinėjimusi nacionaliniuose teismuose, kur skaidrumas yra neatsiejamas reikalavimas. Po to apžvelgiamas „tradicinis” požiūris, palaikantis konfidencialumą, ir „progresyvus” požiūris, palaikantis didesnį skaidrumą. Toliau autorius nustatinėja tarptautiniame komerciniame arbitraže jau egzistuojančius skaidrumo standartus. Galiausiai analizuojama ar reikia papildomo skaidrumo, kad būtų pasiekti arbitražo tikslai šalių interesų požiūriu.

Autorius formuoja išvadą, kad konfidencialumas yra vienas iš tarptautinio komercinio arbitražo ypatumų ir privalumų, tačiau paskutiniu metu darosi aišku, kad privalumų gali turėti ir didesnio skaidrumo įvedimas į arbitražo sistemą. Didesnio skaidrumo siekiamybei įtakos turi įvairūs veiksniai, kuriuos santykinai galima suskirstyti į vidinius ir išorinius veiksnius. Į pirmąją kategorija patenka ginčo šalių interesai, o antrojoje – subjektai, kurie tiesiogiai nedalyvauja arbitražo procese. Atsižvelgiant į tai, kad pokyčiai visuomet turėtų būti daromi turint omenyje pagrindinį arbitražo procedūros tikslą – veiksmingą ginčo sprendimą, kurio rezultatas būtų galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas – tampa aišku, kad vidiniai veiksniai turėtų būti tikroji varomoji jėga, lemianti bet kokius arbitražui taikomo konfidencialumo apimties pokyčius.

Patricija Mažeikaitė. Europos Sąjungos teisės poveikis tarptautiniam komerciniam arbitražui

Straipsnyje analizuojamas ES teisės poveikis tarptautiniam komerciniam arbitražui, tiriama ESTT jurisprudencija, kurioje yra suformuluotos pagrindinės ES teisės aiškinimo taisyklės, turinčios įtakos tarptautiniam komerciniam arbitražui. Autorė analizuoja klausimus, susijusius su arbitražo atskyrimu nuo ES teismų sistemos, tarptautinės viešosios tvarkos sampratos, sudarančia pagrindą nepripažinti arba panaikinti arbitražo teismo sprendimą, išplėtimu bei Briuselis I bis reglamento nuostatomis, nustatančiomis arbitražo išimtį iš jurisdikcinių taisyklių taikymo apimties. Tiriamos pagrindinės ES teisės sistemos ir komercinio arbitražo sankirtos problemos.

Viena iš autorės daromų išvadų yra ta, jog tarptautiniam komerciniam arbitražui nėra suteiktos analogiškos galimybės tinkamai taikyti ES teisę, kadangi arbitražo teismai neturi teisės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Dar daugiau, ESTT yra išaiškinęs, kad ginčo šalys negali išvengti privalomų ES teisės taisyklių taikymo pasirinkdamos ginčą spręsti ne nacionaliniame teisme, o arbitraže. Netinkamas ES teisės taikymas gali būti arbitražo sprendimo panaikinimo arba nepripažinimo pagrindas ES valstybėje narėje. Taigi arbitražo teismas, neturėdamas galimybės tinkamai nustatyti ES teisės turinio, gali priimti sprendimą, kurio ginčo šalys neturės galimybių įgyvendinti ES valstybėse narėse.

Tadas Varapnickas. Intellectual Property and Arbitrability: analysis of one significant judgement

Autorius pažymi, kad nors įprastai visi ginčai gali būti sprendžiami arbitražu, tačiau kai kurių rūšių ginčus įvairių pasaulio šalių įstatymų leidėjai laiko nearbitruotinais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nearbitruotinų ginčų tipų yra intelektinės nuosavybės ginčai. Skirtingų jurisdikcijų požiūriai į intelektinės nuosavybės ginčus skiriasi: kai kuriose jurisdikcijose draudžiama arbitražo procedūra intelektinės nuosavybės srityje, o kitos yra daug liberalesnės. Desputeaux byla Kanadoje yra geras pavyzdys, kaip gali skirtis net ir vienos valstybės teismų požiūriai. Šioje byloje nustatytos aiškios gairės dėl intelektinės nuosavybės ginčų arbitruotinumo, kurios gali būti aktualios ir už Kanados ribų. Straipsnyje autorius siekia aptarti šią bylą, o taip pat apibūdinti pagrindines problemas, kurios paprastai kyla nagrinėjant intelektinės nuosavybės ginčus Lietuvoje ir kitose valstybėse. Straipsnyje daroma išvada, kad arbitražas, kaip ginčų sprendimo būdas, yra visiškai tinkamas intelektinės nuosavybės klausimams spręsti. Vienintelis klausimas, kuris vis dar gali kelti tam tikrų neaiškumų ir kurio reglamentavimas labiausiai skiriasi, yra tai, ar klausimai, tiesiogiai susiję su intelektinės nuosavybės teisių galiojimu, gali būti keliami arbitrams.

Jovita Bislytė. Dirbtinio intelekto paskyrimas arbitru: teoriniai klausimai

Autorė pažymi, kad anot ICC Tarptautinio arbitražo teismo pirmininko Alexis Mourre, nuotolinis ginčų sprendimas yra ginčų sprendimo ateitis, o technologijos suteikia arbitražui precedento neturinčių galimybių taupyti laiką ir išlaidas. 2018 m. Londono Karalienės Marijos universiteto ir „White & Case“ (QMUL) vykdytos apklausos daugiau nei pusė respondentų nurodė manantys, kad svarbiausiais veiksnys, lemsiąs arbitražo raidą, bus dėl technologijų padidėjęs efektyvumas. Technologijų naudojimą paskatino ir COVID-19 pandemija. 2023 m. į technologijų pritaikymo ir naudojimo priekį įsiveržė dirbtinis intelektas. Sutinkant su mintimi, kad technologijų pritaikymas sprendžiant ginčus gali turėti teigiamą įtaką, o arbitražo procesas yra geriausia vieta išbandyti naujas technologijas ginčų sprendimų rinkoje, autorė straipsnyje apžvelgia galimybę ginčą perduoti nagrinėti dirbtiniam intelektui. Be to, atsakoma į tris pagrindinius klausimus: (i) kas yra dirbtinis intelektas ir kokiomis savybėmis turi pasižymėti, kad galėtų būti paskirtas arbitru; (ii) ar teisės aktai nedraudžia šalims pasirinkti, kad jų ginčas būtų nagrinėjamas dirbtinio intelekto; (iii) ar dirbtinio intelekto priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas ir vykdomas pagal Niujorko konvenciją?

Arnas Urbutis. Arbitral awards under the Arbitration act 1996: recent judgments and proposals for reform

Straipsnyje autorius analizuoja arbitražo procesui Jungtinėje Karalystėje taikomą 1996 m. Arbitražo įstatymą.

Autorius pažymi, kad 1996 m. Arbitražo įstatymu nustatoma ginčų sprendimo arbitraže sistema ir bandoma apriboti būtinybę arbitražo proceso šalims prašyti teismų įsikišimo, kai sprendžiami ginčai procese, nesusijusiame su materialiuoju klausimu. Tačiau 1996 m. Arbitražo įstatymas taip pat leidžia teisminį įsikišimą esant tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai šalis siekia užginčyti arbitražo sprendimą. Šiame straipsnyje autorius aptaria du sprendimus, kuriuose nagrinėjami tokio užginčijimo klausimai, o taip pat aptariami 1996 m. Arbitražo įstatymo pakeitimai, kuriuos šiuo metu svarsto Teisės komisija.

Vilija Baranovienė. Vilnius Court of Commercial Arbitration: 2022 statistical report

Straipsnyje Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) pirmininkė Vitalija Baranovienė apžvelgia Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo ginčų ir mediacijos statistiką ir pokyčius (2022 m.), lyginant su praėjusiais metais (2021 m.).

Pateikiama informacija apie VKAT administruojamas bylas, pavyzdžiui, bylų skaičių, šalių kilmę, ginčų sumą, arbitražo kalbą ir vietą, ginčų pasiskirstymą pagal ekonomikos sektorius, arbitražo teismo formavimo ir arbitrų nušalinimų statistiką bei vidutinę arbitražo proceso trukmę Vilniaus komercinio arbitražo teisme 2022 metais.

Autorė pastebi teigiamas tendencijas, pavyzdžiui, didėjančią įvairovę pagal ekonomikos sektorius, palaipsniui didėjantį užsienio arbitrų skaičių ir palyginti stabilią vidutinę arbitražo proceso trukmę.

Informaciją parengė advokatų kontoros TGS Baltic jaunesnioji teisininkė Gabija Breiterytė

Back to top button