Naujausios LAT nutartys: nuo negatorinio ieškinio sąlygų iki advokato profesinės paslapties apsaugos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl draudiko pareigos sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką pagal avansinio mokėjimo laidavimo draudimo raštą atsiradimo sąlygas pabrėžta, kad pagal pateiktus išaiškinimus, kad laidavimo draudimas – tai nuostolių draudimas, todėl draudiko pareiga sumokėti draudimo išmoką gali kilti tik tada, kai naudos gavėjas patyrė žalos, o draudimo išmokos dydis negali šios žalos viršyti. Nustačius, kad ieškovė žalos nagrinėjamu atveju nepatyrė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįgijo teisės į draudimo išmokos priteisimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir patenkinti ieškovės reikalavimo. Padarydamas priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laidavimo draudimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Sprendžiant, ar draudžiamąjį įvykį sudarančios aplinkybės buvo nulemtos draudėjo ir (ar) su juo susijusių asmenų tyčios, esminę reikšmę turi ne tai, ar avanso suma buvo tyčia panaudota ne pagal paskirtį, o tai, ar ne pagal paskirtį panaudota avanso suma buvo tyčia negrąžinta ieškovei. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad avanso negrąžinimą ieškovei būtų lėmę rangovės ar su ja susijusių asmenų tyčiniai veiksmai.

_____

Kasacinis teismas nutartyje dėl negatorinio ieškinio sąlygų, kai gretimo žemės sklypo, kuriame veikia gyvūnų kapinės, valdytojas galimai nesilaiko teisės aktuose nustatytų sanitarinių apsaugos zonų, priminta, kad  savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Daikto naudojimas pagal paskirtį sietinas ne tik su faktiniu daikto pritaikomumu (galimybe gauti naudą, kurią paprastai galima gauti pasinaudojus daikto savybėmis), bet ir daiktui nustatytu teisiniu režimu, kuris, be kita ko, apima ir teisės aktais nustatytą daikto paskirtį, naudojimo būdą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog gyvūnų laidojimas ir jų kapaviečių buvimas atsakovės panaudos teise valdomame gyvūnų kapinėms skirtame žemės sklype prie ribos su ieškovės nuosavybės teise turimu žemės sklypu pažeidžia ieškovės teisę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.

_____

Nutartyje apie tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonių pasirinkimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kai tarp šalių kyla ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, pabrėžta, kad bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam.

Konstatuota, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paprastai turėtų būti suformuluotas ieškinyje arba priešieškinyje, kadangi tokiam reikalavimui patenkinti būtina nustatyti daug reikšmingų bylos aplinkybių, o priklausomai nuo faktinės situacijos skiriasi ir įrodinėjimo naštos paskirstymas. Tačiau konkrečioje faktinėje situacijoje, kai viena iš šalių reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui suformuluoja ne priešieškinyje, o atsiliepime į ieškinį, teismas turi pareigą būti aktyvus tiek, kiek tai gali būti reikalinga nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, ir negali atsisakyti spręsti tokį reikalavimą tik formaliu pagrindu. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, dėl to, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas turėjo šį procesinį dokumentą laikyti priešieškiniu arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti.

_____

Nutartyje dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo veiksmų, tęsiant procesinės prievartos priemonės – suėmimo – taikymą, pasisakyta, kad  nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtuose teismų sprendimuose neatsakyta į ieškovo argumentus dėl nemotyvuoto apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo sprendimo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą, t. y. dėl jos pratęsimo iki bausmės vykdymo pradžios. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šiuo aspektu reikšmingą Kauno apygardos teismo nuosprendžio ieškovo baudžiamojoje byloje turinį, turi motyvuotai įvertinti, ar šiuo nuosprendžiu pratęsiant ieškovo suėmimą buvo įvykdyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti tokį sprendimą. Atsakant į ieškovo argumentus dėl suėmimo teisėtumo, reikia įvertinti ir tai, ar kompetentingos institucijos ir pareigūnai, organizuodami suimto ieškovo baudžiamąjį procesą, įvykdė pirmiau minėtą ypatingo stropumo pareigą (kartu ir BPK įtvirtintą bendrąją rūpestingumo pareigą), be kita ko, kokios reikšmės jos vykdymui užtikrinant, kad ieškovas būtų laikomas suimtas kiek įmanoma trumpiau, turėjo jo nurodomi ikiteisminio tyrimo trūkumai (pvz., nesikreipimas laiku dėl automobilių saugojimo aikštelės Lietuvoje vaizdo stebėjimo įrašo, ieškovo telefono kontaktų nepatikrinimas baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu). Šiame kontekste atsižvelgtina į tirtos nusikalstamos veikos aplinkybes, baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų visumą, atitinkamų tyrimo veiksmų atlikimo procesinį poreikį ir galimybes atsižvelgiant į konkrečią procesinę situaciją, galimų gauti duomenų potencialią įrodomąją reikšmę, tyrimo veiksmų neatlikimo ar pavėluoto atlikimo procesinius padarinius ir kt.    

_____

Nutartyje civilinio kodekso 4.254 straipsnio 9 punkto, reglamentuojančio viešame registre registruojamą su daiktais susijusį juridinį faktą – buvusio daikto išnykimą, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko nuosavybės teisių apsaugą, aiškinimo pasisakyta, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės prašomi nugriauti ir iš viešo registro išregistruoti reikalaujami statiniai yra sunykę, tačiau nesant nustatytam jų išnykimo faktui, taigi pripažinus, kad atsakovės nekilnojamojo turto objektai valstybinės žemės sklype egzistuoja, vertino, jog yra teisinis pagrindas prioritetiškai ginti ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad prieita išvada skundžiamame teismo sprendime nėra tinkamai teisiškai pagrįsta.

Byloje teismų nustatyta, kad statinių savininkės nuosavybės teisė nėra ginčijama, nuosavybės teisė į statinius yra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, šis faktas byloje taip pat nekvestionuojamas. Vadinasi, susiklostė situacija, jog ieškovė reikalauja teisėtai atsakovės nuosavybės teise valdomus, neišnykusius nuosavybės teisės objektus – statinius, kurie ant valstybinės žemės stovi ne mažiau nei 65 metus, sunaikinti ir išregistruoti iš viešo registro, remdamasi faktu, jog statinių savininkė neturi teisinio pagrindo naudotis žeme statiniams eksploatuoti. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino egzistuojant viešąjį interesą ir sprendžia, kad ant valstybės žemės stovintys atsakovei priklausantys statiniai sukelia kliūtis efektyviai naudoti viešąjį turtą tenkinant visuomenės interesus. Vis dėlto kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, susidūrus dviem priešpriešiniams interesams, šis konfliktas turėtų būti sprendžiamas nepažeidžiant proporcingumo principo. Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo reiškia elgtis protingai. Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės.

_____

Nutartyje dėl atsakomybės taikymo už antstolio reikalavimo pateikti informaciją nevykdymą, taip pat vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų nagrinėjimo tvarką, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami antstolio pareiškimą, turėjo nustatyti, ar suinteresuoto asmens vadovė V. V. nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų, o jeigu nevykdė, tai dėl kokių priežasčių, ir ar buvo jos kaltė bei visi teisiniai pagrindai skirti CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo nebuvo skundžiamas CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka, savaime nesudaro pagrindo taikyti sankciją už šio patvarkymo nevykdymą, nenustačius ir neįvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, kad Bendrija neįvykdė antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie užstatų, Bendrijos sumokėtų į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą už skolininką A. K., kilmę. Bendrija, atsakydama į antstolio patvarkymus, ir jos vadovė V. V. atskirajame skunde kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių atsisakė pateikti antstoliui minėtus duomenis, nurodė įstatyme nustatytą advokato pareigą neatskleisti profesinės paslapties. Konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčo klausimą dėl baudos skyrimo pagal antstolio pareiškimą, turėjo vertinti, ar suinteresuotų asmenų Bendrijos ir jos vadovės V. V. nurodytos teisinės aplinkybės, susijusios su advokato pareiga neatskleisti profesinės paslapties, gali būti laikomos svarbia priežastimi, dėl kurios objektyviai antstolio reikalaujama informacija negali būti pateikta. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino, dėl suinteresuotų asmenų Bendrijos ir jos vadovės V. V. argumentų, susijusių su advokato pareiga neatskleisti profesinės paslapties, iš esmės nepasisakė, taip pat nevertino, ar antstolio reikalaujama pateikti informacija gali būti laikoma advokato profesine paslaptimi pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą.