ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikime pasiekti keli svarbūs susitarimai
Šiomis dienoms vyksta ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo metu jau pasiekti keli svarbūs susitarimai.
Šiandien ES ir Urugvajus nusprendė glaudžiau bendradarbiauti, kad pereitų prie švarios energijos. Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson ir Urugvajaus užsienio reikalų ministras Francisco Bustillo Bonasso Briuselyje įvykusiame ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Urugvajaus Rytų Respublikos Prezidentas Luis Lacalle Pou, pasirašė susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio. Susitarimo memorandumas yra Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono investicijų darbotvarkės „Global Gateway“, kurią vakar ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių verslo apskritojo stalo susitikime pristatė Pirmininkė U. von der Leyen, dalis.
Pasirašytame susitarimo memorandume nustatyti mūsų tikslai ir kuriamos sąlygos ateities veiksmų gairėms, kuriose būtų apibrėžta konkreti veikla, remiama pagal investicijų strategiją „Global Gateway“. Galimos bendradarbiavimo sritys – veiksmų ir politikos efektyviam energijos vartojimui skatinti peržiūra ir stiprinimas, taip pat keitimasis nuomonėmis apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio bei jo išvestinių produktų politiką. Mūsų konkretus bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir reguliavimo klausimais apims darbą, susijusį su apibrėžtimis, metodikomis, tvarumo taisyklėmis, sertifikavimo sistemomis ir priemonėmis, kuriomis skatinamas efektyvesnis energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio naudojimas.
Taip pat bus bendradarbiaujama, kad investicijas į šias itin svarbias sritis nukreiptume užtikrinę potencialiems investuotojams kuo daugiau aiškumo dėl finansavimo Europos Sąjungoje ir Urugvajuje.
Šiame susitarimo memorandume pabrėžiama, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį bei jo išvestinius produktus turi atitikti aktualius aplinkos apsaugos teisės aktus, susijusius su ES ir Urugvajaus jūrų ir sausumos sektoriais, siekiant užtikrinti, kad klimato ir biologinės įvairovės problemas spręstume lygiagrečiai. Be to, efektyvaus energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio bei jo išvestinių produktų skatinimo priemonės turėtų būti tinkamai suderintos su vandens sistemų ir vandens ekosistemų apsauga, išsaugojimu ir atkūrimu.
Taip pat pirmininkė Ursula von der Leyen ir Čilės Prezidentas Gabrielis Boricas dalyvavo pasirašant susitarimo memorandumą dėl ES ir Čilės partnerystės tvarių žaliavų vertės grandinių srityje sukūrimo. Susitarimo memorandumą pasirašė Komisijos narys Thierry Bretonas ir Čilės užsienio reikalų ministras Alberto van Klaverenas Storkas.
Atsižvelgiant į ES strategijos „Global Gateway“ ir Svarbiausiųjų žaliavų akto tikslus, šia partneryste siekiama stiprinti bendradarbiavimą tvarių žaliavų vertės grandinių, kurios yra būtinos siekiant abiejų partnerių perėjimo prie švarios energijos ir skaitmeninės pertvarkos, srityje. Ja taip pat siekiama plėtoti konkurencingą ir tvarią žaliavų perdirbimo pramonę ir vietos pridėtinę vertę kasybos sektoriuje, kuriant kokybiškas darbo vietas ir tvarų bei integracinį ekonomikos augimą, siekiant abipusės naudos.
Naujosios partnerystės ašis – šios penkios sritys:
• tvarių žaliavų vertės grandinių integravimas, be kita ko, kartu plėtojant projektus, naujus verslo modelius, skatinant ir sudarant palankesnes sąlygas prekybos ir investicijų ryšiams plėtoti;
• bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje žaliavų vertės grandinėse, be kita ko, žinių apie naudingąsias iškasenas srityje ir apie tai, kai sumažinti poveikį aplinkai bei klimatui;
• bendradarbiavimas siekiant sustiprinti aplinkos, socialinius ir valdymo (AVS) kriterijus ir juos suderinti su tarptautiniais standartais;
• materialiosios ir nematerialiosios infrastruktūros, skirtos projektų plėtojimui, diegimas, kartu kuo labiau apribojant jų poveikį aplinkai ir klimatui;
• gebėjimų, profesinio rengimo ir mokymo bei įgūdžių ugdymo tvariose žaliavų vertės grandinėse didinimas, laikantis tarptautinių darbo standartų.
Po susitarimo memorandumo pasirašymo ES ir Čilė įsipareigojo parengti operatyvines veiksmų gaires. Į veiksmų gaires bus įtraukti bendradarbiavimo veiksmai, kuriuos vykdys atitinkami ES valstybių narių ir Čilės suinteresuotieji subjektai ir kuriems bus teikiama parama pagal ES Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono investicijų darbotvarkę „Global Gateway“.
Europos Komisijos informacija