Naujausios LAT nutartys: nuo draudimo sutarčių iki kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl draudimo apsaugos ir jos apimtį nustatančių civilinės atsakomybės sąlygų nurodyta, kad kad įstatymas nustato pareigą draudikui – draudimo veikla užsiimančiam profesionalui – veikti sąžiningai, geriausiomis draudėjui sąlygomis, jo interesais. Draudiko teikiama informacija formuojant draudimo santykius turi būti teisinga, aiški, neklaidinanti. Draudikas turi užtikrinti, kad jo parengtose draudimo taisyklėse būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išvardyti atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos. Draudėjas turi būti tinkamai informuotas apie draudiko prisiimamos rizikos apimtį, jam turi būti siūloma sudaryti draudimo sutartį tik tokiomis sąlygomis, kurios sulygtos atsižvelgus į individualią situaciją, konkretų draudėjo interesą, jo lūkesčius. Draudimo sutarties sąlygos, nustatančios išimtis, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, turi atitikti aiškumo, konkretumo kriterijus, derėti su draudimo esme, draudimo sutartimi siekiamais tikslais.
Konstatuota, kad teismai, esant šalių nesutarimui dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų, nustatančių draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus, turinio, aiškindami šias sąlygas turi vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais, bet ir atsižvelgti į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas šiame procese, konkrečiai sutarčiai sudaryti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti, ar ginčo sąlygos kvalifikuotinos kaip individualios, ar kaip standartinės draudiko parengtos sąlygos, ar jomis nepaneigiama draudimo esmė, tikslas. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad tokia sąlyga laikytina individualia, šalių laisva valia suderėta sąlyga ir kad ją aiškinant taikytinas mažesnis draudėjo interesų apsaugos standartas.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių kompensuojamųjų palūkanų priteisimą, priminta, kad esant tokiai procesinei situacijai, kai reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškiamas atskiroje civilinėje byloje, procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos: 1) ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę (kuri priteista teismo), o tik nuo ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo padavimo momentu likusios nesumokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, į kurį neįskaičiuojamos priteistos, bet nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos bei antstolio patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovas kompensuojamąsias palūkanas prašo priteisti už atsakovo prievolės sumokėti teismo sprendimu priteistas pinigų sumas įvykdymo termino pažeidimą, skaičiuodamas jas už kiekvieną termino praleidimo dieną iki tos dienos, kai atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu. Kadangi toks pažeidimas, minėta, pagal savo pobūdį yra tęstinis, t. y., įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimui, jis vyko kiekvieną dieną, kol atsakovas nesumokėjo šiuo teismo sprendimu priteistų sumų, ieškinio senaties terminas tokiu atveju skaičiuotinas remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalyje tvirtinta taisykle, pagal kurią ieškinio senaties terminas tęstinio pažeidimo atveju prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Taigi ieškovas pagrįstai jam pagal įstatymą priklausančias kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoja atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valia nustatytus jų skaičiavimo ribojimus (į sutrumpintą ieškinio senaties terminą), tačiau, skaičiuodamas jas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (t. y. iki atsakovo visiško atsiskaitymo su ieškovu momento), neteisingai nurodo penkerių metų laikotarpį, už kurį šios palūkanos gali būti priteisiamos. Pažymėta, kad, remiantis CK 1.125 straipsnio 10 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, palūkanos skaičiuotinos už paskutinius penkerius metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo teisme pareikštas 2020 m. gruodžio 10 d. Taigi šiuo atveju paskutinių penkerių metų laikotarpis skaičiuotinas ne iki momento, kai atsakovas, sumokėdamas teismo sprendimu priteistas sumas, visiškai atsiskaitė su ieškovui, o iki ieškinio dėl palūkanų priteisimo pareiškimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. Teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, todėl penkerių metų terminas tęstinio pažeidimo atveju skaičiuotinas imant penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, tačiau neskaičiuotinas po prievolės įvykdymo. Atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimą, galutinį mokėjimą atliko 2019 m. gruodžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie teismo procesą ir procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl kelių užsienio valstybės teismo toje pačioje byloje priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo pagal dvišalę tarptautinę sutartį nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą, ar byloje yra įrodyta, kad suinteresuotas asmuo dalyvavo Rusijos Federacijoje vykusiame teismo procese ir buvo tinkamai apie jį informuotas, suteikė didesnę įrodomąją reikšmę suinteresuoto asmens pateiktam ekspertizės aktui ir, remdamasis iš esmės vien tik šiuo įrodymu, pripažino, jog pareiškėja neįrodė nei kad pats suinteresuotas asmuo, nei kad jo atstovas dalyvavo procese. Tačiau, padarydamas tokias išvadas, teismas neįvertino to, kad ekspertizės aktas nepripažintinas CPK nustatyta specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), kadangi jis yra parengtas šalies, o ne teismo pavedimu; neatsižvelgė į aplinkybes, kad ekspertizės aktą parengęs ekspertas atliko dokumentų kopijų, bet ne jų originalų tyrimą, o jo padarytos išvados yra ne kategoriškos, bet tik tikėtinos; neįvertino to, kad suinteresuotas asmuo, kuris teigia, jog jo parašas buvo suklastotas, nepateikė byloje duomenų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors teisinių priemonių siekdamas išspręsti susiklosčiusią situaciją, pavyzdžiui, būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas ar siekęs proceso atnaujinimo byloje, kurioje, kaip jis teigė, buvo pateikti suklastoti procesiniai dokumentai. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu, išsamiau nevertinęs nei jo turinio, nei parengimo aplinkybių. Be to, teismas sistemiškai, pagal įrodymų vertinimo taisykles nevertino visų kitų byloje esančių įrodymų, nenustatė jų tarpusavio ryšio ir santykio, nenurodė argumentų, kodėl nesiremia konkrečiais įrodymais ar vertina juos kaip nepakankamus siekiant padaryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo dalyvavo procese. Teismas nevertino ir ekspertizės akto santykio su kitais byloje esančiais įrodymais ir neargumentavo, kodėl, jo vertinimu, ekspertizės akte padarytos išvados, kad Rusijos Federacijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose esantis suinteresuoto asmens parašas yra galimai suklastotas, savaime paneigia ir pareiškėjos pateiktus įrodymus, jog suinteresuoto asmens vardu šiame procese dalyvavo jo įgaliotas atstovas.
Be to, teismas neįvertino ir aplinkybės, kad dalyvaudamas teismo proceso stadijoje, kurioje buvo priimtas Nutarimas, suinteresuotas asmuo neabejotinai turėjo žinoti apie toliau vyksiantį procesą, kadangi Nutarime ne tik buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo ir A. J. P. yra subsidiariai atsakingi už bendrovės „OOO Masari“ prievoles, bet kartu buvo nurodyta, jog teismo procesas dėl prievolės dydžio nustatymo yra stabdomas iki atsiskaitymo su kreditoriais pabaigos. Toks Nutarimo turinys leidžia padaryti išvadą, kad, teismui pripažinus suinteresuotą asmenį subsidiariai atsakingu už kito subjekto prievoles, kitu šioje byloje priimtu sprendimu turės būti nustatytas jo prievolės dydis. Asmuo, žinojęs apie jam iškeltą civilinę bylą, tačiau sąmoningai pasirinkęs pasyvų elgesio modelį, nesidomėjęs teismo proceso eiga ir atitinkamose proceso stadijose nesinaudojęs jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali vėliau šiuo pagrindu gintis teismo procese, kuriame yra sprendžiamas dėl jo priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių restitucijos taikymą, pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, pasisakyta, kad išlaidos ir darbai, kurie nepatenka į ieškovės pagal Jungtinės veiklos sutartį turimą padaryti įnašą, negali būti grąžinami restitucijos pagrindu. Ieškovės patirti nuostoliai dėl paruošiamųjų darbų atlikimo ar dėl žemės sklypo subnuomos ir nekilnojamųjų daiktų nuomos bei su jomis susijusių mokesčių galėtų būti atlyginami nebent remiantis civilinės atsakomybės institutu, tačiau faktinių aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės taikymu atsakovei, ieškovė byloje neįrodinėjo.
Taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visus ieškovės pateiktus kasos išlaidų orderius, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie iš jų buvo su trūkumais, taip pat nenurodė apie jų trūkumus įrodymų tyrimo metu, nepasiūlė ieškovei pateikti šių įrodymų originalų ar kitų atitinkamas išlaidas patvirtinančių įrodymų, nors faktiškai nusprendė, kad ieškovės reikalavimui išspręsti pateiktos kasos išlaidų orderių kopijos yra netinkamos. Aplinkybė, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė reikalavimus patvirtinančius kitus įrodymus, patvirtina, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovei pateikti kitus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, ji tokius įrodymus būtų pateikusi, tačiau tokia galimybė jai nebuvo suteikta. kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti minėti proceso teisės normų pažeidimai pirmosios instancijos teismo proceso metu lemia pagrindą konstatuoti, kad įrodymų pateikimo būtinybė ieškovei iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą atmesti dalį ieškinio reikalavimų dėl įrodymų trūkumo, apie kurį ieškovė nebuvo informuota. Konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, neįvertino, kad ieškovei nebuvo sudaryta objektyvi galimybė pateikti, teismų vertinimu, tinkamos kokybės įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat teisė teikti paaiškinimus įrodinėjimo procese. Šios išvados nepaneigia ir tas faktas, kad ieškovei buvo nustatytas papildomas terminas įrodymams pateikti, nes pirmosios instancijos teismas priėmė visus ieškovės įrodymus, nenurodydamas jų trūkumų, o atmesdamas reikalavimus dėl šių įrodymų trūkumų, pažeidė įrodymų tyrimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs priimti naujus ieškovės įrodymus, šio pažeidimo neištaisė.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės prekę, teisių gynimo būdus, ieškinio senaties nuspręsta, kad atsakovės reikalavimui priteisti nuostolių (9317,75 Eur) atlyginimą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o reikalavimui priteisti sumokėtą kainą (5534,54 Eur) taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Todėl teisėjų kolegija nesutiko su kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas pažeistoms pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisėms ginti taikant specialųjį gynimo būdą, prasideda nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos.