LVAT išnagrinėta byla dėl teisėjų darbo stažo, reikalingo teisėjų valstybinei pensijai skirti, nustatymo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija birželio 14 d. priimtoje nutartyje (bylos Nr. A-686-1047/2023) pasisakė dėl teisėjų darbo stažo, reikalingo teisėjų valstybinei pensijai skirti, nustatymo.

Pareiškėjas, buvęs teisėjas, teismui ginčijo Nacionalinės teismų administracijos sprendimą atsisakyti skirti jam teisėjų valstybinę pensiją, kadangi pareiškėjas neatitiko įstatyme nustatyto reikalavimo – turėti įgijus 5 metų teisėjo darbo stažą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, ginčytą sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas sprendė, kad atsakovas, pareiškėjo darbo apylinkės teismo teisėju pradžią skaičiuodamas nuo tada, kai Teisingumo ministerijos įsakymu jis buvo įrašytas į apylinkės teismo teisėjų etatų sąrašą, o pabaigą – nuo teisingumo ministro įsakymu nustatytos paskutinės pareiškėjo darbo dienos, netinkamai taikė teisės aktus.

Nagrinėtoje byloje buvo aktuali, be kita ko, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio nuostata, pagal kurią teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju. Ginčo šalys nesutarė dėl minėtoje teisės normoje įtvirtintos formuluotės „asmuo dirbo teisėju“, t. y. darbo teisėju pradžios ir pabaigos momentų skiriant teisėjui valstybinę pensiją. Nagrinėtu atveju pareiškėjas teisėju buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, o atleistas – Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, kuris įsigaliojo vėlesne data.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo išrinkimo teisėju metu galiojęs teisinis reguliavimas įstatyme nustatytą teisėjo išrinkimo ir atleidimo tvarką siejo su teisėjų nepriklausomumo užtikrinimu; tarptautinių teismų praktika teisėjo įgaliojimų trukmės, inter alia paskyrimo procedūrą taip pat sieja su teismų nepriklausomumo garantijomis; o teisėjų valstybinės pensijos kaip socialinės garantijos nustatymas įstatyme siejamas su ypatingu konstituciniu teisėjo statusu.

Taigi, kaip nurodė išplėstinė teisėjų kolegija, aiškūs kriterijai, nustatant teisėjo įgaliojimų pradžios ir pabaigos laikotarpius, kitaip tariant – darbo teisėju trukmę, yra aktualūs užtikrinant teisėjo nepriklausomumo suponuojamą įgaliojimų trukmės garantiją, taip pat ir socialinę (materialinę) garantiją – valstybinę pensiją. Be to, konstitucinis teisėjo statusas apima teisingumo vykdymo funkciją, kuri siejama ne vien tik su faktiniu bylų nagrinėjimu, bet ir su kitais įpareigojimais – teisėjui keliamais darbinės ir kitos veiklos apribojimais, etikos reikalavimais ir kt.

Nesutikdamas su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo darbo apylinkės teismo teisėju pradžią reikia skaičiuoti nuo tada, kai Teisingumo ministerijos įsakymu pareiškėjas buvo įrašytas į konkretaus teismo teisėjų etatų sąrašą, LVAT konstatavo, kad pareiškėjo, kaip teisėjo, darbo pradžia turi būti siejama su kompetentingo subjekto (byloje nagrinėtu atveju – Lietuvos Aukščiausios Tarybos) atliktu jo išrinkimu į teisėjus diena, o ne su vykdomosios valdžios įgaliojimus turinčio subjekto atliktu jo įrašymu į konkretaus teismo teisėjų sąrašą.

Pareiškėjo įgaliojimų pabaigos metu Teismų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. kovo 21 d. iki 1996 m. birželio 17 d.) nustatyta, kad kitų teismų pirmininkus ir kitus teisėjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas.

Taigi bendroji taisyklė yra ta, kad teisėjo darbo pradžią lemia kompetentingo subjekto (byloje nagrinėtu atveju – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos) atliekamas asmens išrinkimas (paskyrimas) teisėju, o pabaigą – atleidimas iš pareigų Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu.

Dėl nurodytų argumentų LVAT išplėstinė teisėjų kolegija Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija