LVAT: Europos paveldėjimo pažymėjime turi būti nurodyti paveldimo nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, duomenys
Gegužės 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį administracinėje byloje, kurioje sprendė dėl atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą pagal pateiktą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuriame nenurodyti duomenys, būtini nekilnojamajam daiktui identifikuoti. LVAT nustatė, kad, neatsižvelgiant, kokios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės teisė yra taikoma palikėjo palikimo paveldėjimui, daiktinių teisių į Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą registravimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė.
Administracinę bylą nagrinėjančiam LVAT buvo kilę abejonių, ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Reglamentas) (ES) Nr.650/2012 1 straipsnio 2 dalies l punkto ir 69 straipsnio 5 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nėra draudžiamos nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės narės teisės normos, pagal kurias Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre galima tik tuo atveju, jei Europos paveldėjimo pažymėjime nurodyti visi įregistravimui būtini duomenys. Todėl LVAT išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, prašydama išaiškinti minėtas Reglamento (ES) Nr. 650/2012 nuostatas.
Vadovaudamasi 2023 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime R. J. R. prieš VĮ Registrų centrą, C‑354/21 pateiktu išaiškinimu, galutinėje nutartyje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Reglamentu (ES) Nr. 650/2012 teisės aktų leidėjas nesiekė Europos Sąjungos lygiu suderinti nekilnojamojo turto registravimui keliamų teisinių reikalavimų, atitinkamai, jų reglamentavimą palikdamas valstybių narių kompetencijai.
Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad nagrinėjamame kontekste teisiškai nereikšminga laikytina aplinkybė, kokios valstybės narės teisė yra taikoma palikėjo palikimo paveldėjimui – daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registravimo sąlygas ir tvarką nustato turto buvimo vietos valstybės narės nacionalinė teisė. Vadinasi, siekiant įvertinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, asmens, kuris kreipiasi su prašymu registruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą atžvilgiu, turi būti vadovaujamasi tokio turto registracijai taikomos jo buvimo vietos valstybės narės – nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos – teisės normomis.
Sprendžiant dėl paveldėto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, registravimui keliamų teisinių reikalavimų, nėra reikšminga tai, kad pagal paveldėjimo santykiams taikytiną kitos ES valstybės narės teisę Europos paveldėjimo pažymėjimo adresatas yra vienintelis universalus įpėdinis. Ši teisinė aplinkybė nepaneigia Europos paveldėjimo pažymėjimą išduodančiosios kitos ES valstybės narės institucijos pareigos taikyti Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnio nuostatas bei laikytis Reglamento (ES) Nr. 1329/2014 nustatytų reikalavimų dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo formos, inter alia reikalavimo pateikti informaciją, kuri pagal turto buvimo vietos valstybės narės (Lietuvos Respublikos) teisės aktus yra būtina paveldėtam nekilnojamam turtui identifikuoti.
LVAT informacija
