Perduota peticija dėl apribotos asmens teisės kreiptis į teismą, nepriteisus pareiškėjui išlaidų, patirtų procese, pasibaigusiame administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimu
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Ruminas prieš Lietuvą (Nr. 3181/22), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 6 straipsnio (Teisė kreiptis į teismą) 1 dalimi, skundžiasi, kad nors administracinio teisės pažeidimo byla dėl itin šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (ATPK 126 str. 1 d.) – buvo nutraukta, buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą, nes teismai atsisakė priteisti jam kompensaciją už teismo procesą, kuriame administracinis teisės pažeidimas buvo panaikintas.
Remiantis bylos duomenimis, 2016 m. vasario mėn. policija sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį, patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš karto po to pareiškėjas nuvyko į ligoninę, kur buvo dar kartą patikrintas jo blaivumas ir alkoholio pėdsakų nerasta. 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjui nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą atlyginti patirtas išlaidas – 500 eurų už atstovo suteiktas teisines paslaugas byloje, taip pat 29 eurų už ekspertizę – konstatuodamas, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginti turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau 2019 m. spalio 29 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė, teigdamas, kad negalima sutikti su pareiškėju, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
2019 m. kovo 19 d. Konstitucinis Teismas, remdamasis pareiškėjo prašymu, pripažino, kad Administracinių pažeidimų kodekso 3021 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kuriame įtvirtinta asmens teisė keiptis į teismą, bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu, pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
2021 m. spalio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė, konstatuodamas, kad Konstitucinio teismo nutarimas buvo priimtas jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, užbaigusios nagrinėjamos administracinės bylos procesą, priėmimo, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip egzistavusi nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, ji nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas, 2019 m. spalio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs administracinę bylą padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.
EŽTT, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl to, kad nacionaliniai teismai nepriteisė jam patirtų išlaidų, susijusių su procesu, pasibaigusiu administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimu.
Vyriausybės atstovo EŽTT informacija
