Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo daugiabučio namo savininkų bendrijos teisinio statuso iki civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo dėl duomenų išreikalavimo nevykdymą pabrėžė, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Pavyzdžiui, antstolio reikalavimo privalomumo išimtis nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami antstolio pareiškimą, turėjo nustatyti, ar suinteresuoto asmens UAB „Stiklių viešbutis“ vadovė nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų, o jeigu nevykdė, tai dėl kokių priežasčių, ir ar buvo jos kaltė bei visi teisiniai pagrindai skirti CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys UAB „Stiklių viešbutis“ ir jo vadovė I. R. neįrodė, kad egzistavo svarbios priežastys – teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios sutrukdė pateikti antstolio reikalaujamus duomenis, atsisakymas pateikti reikalaujamą informaciją pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymas, o tai sudarė teisinį pagrindą skirti baudą. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o pirmosios instancijos – paliktina galioti.

_____

Byloje dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo nurodyta, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Namo bendrija ieškiniu pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

Atkreiptas dėmesys, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. K) 4.83 straipsnio 5 dalis įtvirtina pareigą buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Taigi ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė, vykdydama jai įstatymo priskirtas funkcijas, privalo patekti prie inžinerinių įrenginių, todėl konstatavo, kad ji įrodė savo veiksmų teisėtumą, o tai reiškia, kad atsakovės nuosavybės teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu, todėl atsakovės teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

_____

Nutartyje dėl  daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti konstatuota, kad atsakovams, kaip namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – pagrindinių namo konstrukcijų (išorinių namo sienų (fasado)) bendraturčiams, kilo pareiga proporcingai savo turimos nuosavybės daliai apmokėti išlaidas, susijusias šios bendrosios dalinės nuosavybės remontu. Pagal Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, CK, Bendrijų įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai.  Teisėjų kolegija pripažino teisėta ir pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais argumentais padarytą išvadą apie bendraturčių sprendimą dėl atsiskaitymo už atliktus bendrąja daline nuosavybe esančio turto remonto darbus, pagal kurią už remontą kiekvienas gyventojas (savininkas) turi mokėti individualiai pagal pateiktas atliktų darbų sąskaitas. Pažymėta, kad įstatymas nedraudžia bendraturčiams susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų pagerinimų, remonto išlaidų apmokėjimo tvarkos ir žodžiu. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra nuginčytas, todėl bendraturčiams jis yra privalomas. Ieškovė, vykdama daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kurie yra šio namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju namo išorinių sienų (fasado)) bendraturčiai, pavedimą atlikti šių objektų remontą, šio pavedimo pagrindu atstovaudama bendraturčiams santykiuose su rangovu ir dėl bendraturčių neteisėtų veiksmų patyrusi žalos, įgijo teisę reikalauti iš jų padarytos žalos atlyginimo.

Kartu byloje teismų nustatytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas atsakovus iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad pati ieškovė žalą patyrė iš dalies dėl tos priežasties, jog, nevykdydama įstatymo reikalavimo kaupti savininkų lėšas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti bei prisiimdama įsipareigojimus pagal rangos sutartį, prisiėmė ir riziką, kad šie įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Teisėjų kolegija nustatė, kad pačios ieškovės kaltės laipsnis dėl tokios rizikos prisiėmimo yra 50 procentų.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų įtariamo nusikaltimo padarymu asmens, neturtinės žalos dydžio nustatymą, priežastinį ryšį taikant CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamą civilinę atsakomybę, turtinės žalos atlyginimą konstatuota, kad ieškovės nušalinimas nuo pareigų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi vieno mėnesio laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. gegužės 28 d., BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu buvo teisėtas, proporcingas siekiamiems proceso tikslams. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį – teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų taikant ieškovei vieno mėnesio procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog žalos atlyginimas už šiuos pareigūnų veiksmus nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į EŽTT ir kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, į tai, kad ieškovės veiksmai turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti, konstatavo, kad yra pagrindas padidinti teismų nustatytą ieškovei iš atsakovės priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 6000 Eur. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytais valstybės neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pirmiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad nors baudžiamojo persekiojimo pradėjimo nepagrįstumas (neteisėtumas) šiuo atveju nebuvo nustatytas, ieškovė buvo gana ilgai (nors teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas dėl proceso trukmės ir nenustatytas) persekiojama dėl objektyviai nesunkaus teisės pažeidimo. Šiame kontekste jai buvo neteisėtai ir neproporcingai taikoma visuma įvairių represinių procesinės prievartos priemonių, o tai atitinkamai lemia didesnę, įvairesnio pobūdžio padarytą žalą. Tokioje situacijoje nustatant bendrą priteistiną neturtinės žalos dydį reikėtų atsižvelgti į visus neteisėtus veiksmus, kad būtų atlyginta dėl kiekvieno iš jų padaryta neturtinė žala.

_____

Nutartyje dėl vartojimo teisinių santykių teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai teisinių santykių kvalifikaciją atliko remdamiesi iš esmės vienintele aplinkybe, t. y. kad mokėjimą už ginčo palmes, jų atvežimą, pasodinimą, žemę bei apsiaustus atliko atsakovas A. B.. Teismai neįvertino į bylą pateikto ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo, iš kurio matyti, kad pirkimo–pardavimo sandoris šiuo atveju nebuvo sudarytas išimtinai su atsakovu, t. y. dėl palmių pirkimo, atvežimo ir pasodinimo tarėsi trečiasis asmuo, būtent su trečiuoju asmeniu aptarta palmių priežiūra, trečiajam asmeniui siųsta sąskaita už prekes ir paslaugas, po palmių pasodinimo vyko tolimesnis šalių bendradarbiavimas dėl reklamos paslaugos teikimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog sandoris apmokėtas atsakovo, negali būti pakankama faktinė aplinkybė, nulemianti teisinių santykių kvalifikaciją. Konstatuota, kad kai šalis sieja daugiau nei vienas teisinis santykis, vien tai, kad pirmasis santykis (sandoris) yra komercinis, savaime nelemia išvados, kad ir vėliau sudaryti sandoriai yra komercinio pobūdžio. Kiekvienos atskirai sudarytos sutarties atžvilgiu būtina įvertinti, kokią funkciją asmuo atlieka kiekviename iš šių sandorių – veikia asmeniniais ar verslo tikslais. Kai pirmajame sandoryje yra aiškus verslo tikslas, reikia įvertinti, ar šis tikslas išliko ir vėliau sudarytame sandoryje, pavyzdžiui, ar ir vėlesniame sandoryje (sandoriuose) asmuo prisiima su verslo veikla susijusius įsipareigojimus. Atliekant šį vertinimą reikšmingos visos konkrečios sutarties sudarymo aplinkybės, sutarties turinys, pobūdis, atlygintinumas, šalių elgesys po sutarties sudarymo. Tais atvejais, kai vėlesnio sandorio sudarymo tikslas yra susijęs ir su vartojimo tikslu, ir su asmens vykdoma komercine veikla, pavyzdžiui, asmuo pirkdamas prekę vartojimo tikslais ir toliau išlaiko verslo tikslą (įsipareigojimus) ją reklamuoti, gauna už tai atlygį nuolaidos ar kitokia forma, gali būti vertinama, kad toks sandoris, be kita ko, sudarytas ir verslo tikslais.

_____

Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai byloje nusprendė dėl hipotekos kreditoriaus teisių ir pareigų. Pažymėta, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai hipotekos kreditoriaus neįtraukimą į bylą susiejo su galimai netinkamai atsakovės vykdytomis procesinėmis pareigomis. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. Taigi įstatyme įtvirtintos kelios galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Įvertinus tai, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nesant tokio asmens ar šalių prašymo, pats turi spręsti dėl tokio asmens įtraukimo į bylą savo inciatyva. Tai, kad trečiasis asmuo ar bylos šalys nėra aktyvios ir tinkamai nevykdo procesinių pareigų, nedaro įtakos tokios teismo teisės įgyvendinimui įstatymo nustatyta tvarka.

_____

Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje trys asmenys (A. T., V. V., D. B.) nuteisti dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. už tai, kad iš Baltarusijos į Lietuvą per valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, šių tabako gaminių nedeklaravo, nepateikė jų muitinės kontrolei. Vilniaus teritorinė muitinė byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais nuteistųjų veiksmais išvengiant muito mokesčių, atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad valstybei nesumokėti mokesčiai (akcizas ir PVM) yra atsiradę iš nusikalstamos veikos (neteisėto cigarečių įvežimo į Lietuvos Respubliką); taip pat muitinė išnaudojo Mokesčių administravimo įstatyme nurodytus būdus mokestinei prievolei įvykdyti ir yra suėję mokesčių įstatyme nustatyti mokesčių apskaičiavimo terminai, t. y. nebėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais; valstybės turtiniai praradimai (žala) buvo padaryti negautų pajamų forma ir tokie praradimai nebūtų atsiradę, jei nuteistieji nebūtų elgęsi neteisėtai. Taigi, byloje nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos priteisti valstybei padarytos žalos atlyginimą.

Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio senaties termino baudžiamojoje byloje, kasacinės instancijos teismas priminė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją ir jų sulaikymas pirmiausia reiškia tai, jog atsirado teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti sumokėti privalomus mokesčius valstybei. Tol, kol vykdoma tokia procedūra, nėra pagrindo laikyti, kad valstybei yra padaryta turtinė žala. Kai paaiškėja, kad mokestinę prievolę lėmė nusikalstami veiksmai ir nėra galimybės ją įvykdyti (išieškoti) mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, yra laikytina, kad valstybė (įgaliota institucija) sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir valstybei (veikiančiai per įgaliotą instituciją) atsiranda teisė į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nuo šio momento skaičiuotina ir ieškinio senaties termino eigos pradžia.