Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo iki netesybų mažinimo galimybių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje dėl ne gyvenamosios paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo suformuluota tokia teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi.

_____

Nutartyje dėl force majeure kaip civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės ir reikalavimo pripažinti prievolės nebuvimą kaip teisių gynimo būdo teisme galimumą konstatuota, kad pandemija ar karantinas savaime nereiškia atleidimo nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes jų taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas išimtiniais atvejais, t. y. jeigu dėl tokių aplinkybių nustatymo iš esmės visiškai sužlugdomas nuomos tikslas, ir tik tuo atveju, jeigu sutarties pakeitimas bandant atkurti sutarties šalių priešpriešinių prievolių vykdymo balansą nebūtų adekvatus pažeistos teisės gynimo būdas. Tais atvejais, kai šalys savo laisva valia pačios priima sprendimą pakeisti sutartį siekdamos atkurti sutartinių prievolių vykdymo balansą, toks šalių bendradarbiavimas užkerta kelią spręsti tą pačią situaciją nenugalimos jėgos instituto pagrindu. Šalys kompromisiniais susitarimais sumažino nuomos kainą, taip sušvelnino viena kitos padėtį, dėl to nuomininkei išliko pareiga vykdyti nuomos sutartį. Kasacinio teismo vertinimu, nuomos kainos sumažinimas buvo pakankama priemonė sutarties šalių interesų pusiausvyrai atkurti. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių įpėdinio teisę reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kai bendrąjį daiktą padidino jo palikėjas, išaiškinta, kad teisė reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra turtinė teisė ir ji ne pasibaigia, mirus palikėjui, bet pereina įpėdiniui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sąlygas, nustatytas 1964 m. CK 128 straipsnyje ir 2000 m. CK 4.77 straipsnyje, konstatavo, kad jeigu bendraturtis pagal 1964 m. CK 128 straipsnį įgyja teisę padidinti savo bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tai jis arba jo įpėdinis tokią teisę turi ir pagal  2000 m. CK 4.77 straipsnį.

_____

Nutartyje dėl rūšinio teismingumo taisyklių, taip pat akcininko sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsaugos priminta, kad jeigu apylinkės teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų bylą, teismingą apygardos teismui, toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu. Kasacinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismui priėmus dalinį sprendimą dėl prie santuokos nutraukimo bylos prijungtoje byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su UAB „Gavera“ akcininkų sprendimų ir akcijų pasirašymo sutarčių ginčijimu, šie reikalavimai, kurių priskirtinumą šeimos santykių kategorijai ginčija ieškovė, buvo išskirti iš santuokos nutraukimo bylos (jos dalies dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo) panaudojant dalinio sprendimo institutą, tačiau dėl to jų, kaip priskirtinų šeimos santykių kategorijai, pobūdis nepakito, ši bylos dalis ir toliau išliko šeimos teisinių santykių byla.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl akcijų perleidimo sutarties nuginčijimo pareikšti, taikytina bendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų. Nuspręsta, kad Atsakovas M. G., priimdamas vienintelio akcininko sprendimą, įgyvendino savo, kaip įmonės akcininko, teises valdant bendrovės turtą, nei esamos, nei naujai išleistos UAB „Gavera“ akcijos šiuo sprendimu nebuvo perleistos. Dėl to laikytina, kad tai, jog atsakovas M. G., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, naudojosi sprendimų priėmimo teise, kurią jam suteikė UAB „Gavera“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios akcijos, nesuponuoja pagrindo pagal analogiją taikyti CK 3.92 straipsnio nuostatas nei ginčijamų šios bendrovės valdymo organų sprendimų teisėtumui įvertinti, nei ieškovės subjektiškumui ginčyti vienintelio akcininko sprendimą pagrįsti.

_____

Nutartyje dėl netesybų mažinimo pasisakyta, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Konstatuota, kad tuo atveju, kai teismo iniciatyva kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos.

_____

Nutartyje dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju konstatuota, kad nors ieškovės atsiėmė ieškinį vienai iš atsakovių (Lietuvos įmonei), Lietuvos teismai išsaugojo jurisdikciją nagrinėti bylą pagal ieškinį, pareikštą Švedijos bendrovei. Taip pat konstatuota, kad ieškovių ir atsakovės santykiai kyla ne iš sutarties, o iš delikto, reikalavimai yra grindžiami ne vienos šalies kitai savarankiškai prisiimta prievole, o teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimu, taikytina teisė nustatoma remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentu „Roma II“), o pagal šį taikytina Švedijos teisė. Žalos atsiradimo vieta yra šioje valstybėje.

Šiuo atveju pareiga nustatyti užsienio valstybės teisės turinį teko bylą nagrinėjusiems teismams, tačiau jie nepagrįstai savarankiškai nenustatė Švedijos teisės turinio ir neatliko teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad mobiliajam nameliui pagal Švedijos teisę nėra keliami jokie priešgaisrinės įrangos ar signalizacijos įrengimo reikalavimai, taip pat kad nėra keliami jokie specialūs reikalavimai, grindė vien atsakovės į bylą pateikta advokatų kontoros užsakomąja išvada. Nusprendęs remtis šia išvada, teismas neatliko net minimalaus jos kritinio vertinimo ir ja rėmėsi vien dėl to, kad ieškovės nepaneigė joje nurodytų duomenų. Taigi, teismas, turėdamas pareigą veikti ex officio ir aiškintis užsienio teisės turinį, dėl šios bene svarbiausios bylos išnagrinėjimui aplinkybės (reikalavimų vagonėliui) sprendė remdamasis vieninteliu įrodymu. Konstatuota, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bylos esmės.

_____

Taip pat išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje asmuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai stebėjo neviešus elektroninius duomenis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistasis. prisijungė prie informacinės sistemos 1) neteisėtai, t. y. nutrūkus teisiniams santykiams tarp jo ir įmonės, nebevykdydamas jokių su šia bendrove susijusių funkcijų, neturėdamas įmonės sutikimo jungtis prie jos informacinių sistemų, ir 2) suklaidinęs informacinę sistemą (pateikęs save kaip teisėtą vartotoją, nors teisiniai santykiai, leidę prieigą prie sistemos, jau buvo pasibaigę), t. y. pasinaudodamas jam suteiktais prisijungimo duomenimis (vardu ir slaptažodžiu) prie elektroninio pašto ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos, nors prisijungimo teisė ir prisijungimo duomenys jam buvo suteikti sutarties, kuri jungimosi metu jau buvo nutrūkusi, pagrindu ir tik sutarčiai vykdyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 1981 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad sistemoje esančių neviešo pobūdžio, t. y. konfidencialių, duomenų peržiūrėjimas (skaitymas, atsisiuntimas) tinkamai kvalifikuotas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį.

Back to top button