Teismai

Priimtas sprendimas pirmojoje byloje Lietuvoje dėl civilinio turto konfiskavimo

Kauno apygardos teismas šiandien priėmė pirmą Lietuvos istorijoje sprendimą dėl civilinio turto konfiskavimo. Teismas iš dalies tenkino ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį ir iš atsakovės konfiskavo: gyvenamąjį namą (442 500 Eur vertės), du žemės sklypus (iš viso 24 111 Eur vertės), akvariumą (jo nesant name priteisiant 14 473,50 Eur), kiemo trinkelių dangą (jų nesant priteisiant 12 000 Eur), saulės elektrines (jų nesant priteisiant 11 132 Eur), 39 851 Eur, nes atsakovė negalėjo pagrįsti minėto turto įsigijimo teisėtomis pajamomis. Taigi, teismas iš viso konfiskavo turto už 544 067,50 Eur.

Kauno apygardos prokuratūroje tyrimas buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavus informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelės vertės dviejų sklypų bei gyvenamojo namo įsigijimo asmuo negali pagrįsti nei savo, nei jo artimo giminaičio, kurio vardu šis turtas ir buvo įregistruotas, teisėtomis pajamomis, todėl prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl šio turto konfiskavimo valstybės naudai.

Civilinio turto konfiskavimo įstatyme (CTR) įtvirtinta, jog konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 000 Eur, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad nusikalsti būtų nenaudinga. 

Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui – nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaruodama 52 proc. pastato-gyvenamojo namo baigtumą bei sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius dėl žemės sklypų, šį nekilnojamąjį turtą, bendros 466 611 Eur vertės, įformino savo vardu, taip pat įgijo kitą su gyvenamuoju namu susijusį turtą bei paslaugas bendrai 84 174 Eur sumai, kuri nėra įtraukta į bendrą gyvenamojo namo vertę.

Atsakovė įrodinėjo, kad turtą įgijo savo ir dalinai skolintomis lėšomis, laikydamasi ir nepažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų, o jos sūnus ir jo sutuoktinė, priešingai nei teigiama ieškinyje, su atsakovės turtu nieko bendro neturi.

CTK 2 straipsnio 2 dalis nustato prezumpciją, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti asmuo, buvęs įtariamas, kaltinamas arba nuteistas už išvardintus nusikaltimus (pagal BK 199² straipsnį) arba asmuo, kuris yra nurodyto asmens sutuoktinis arba su nurodytu asmeniu bendrai tvarko ūkį.

Teismas nustatė, kad atsakovės sūnus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (iš viso 60 500 pakelių cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur) pažeisdamas nustatytą tvarką. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ir jos sūnus su šeima gyvena prašomame konfiskuoti name. Atsakovės sūnus teigė, kad pinigų pragyvenimui ir kelionėms jam duodavo mama, automobilį taip pat davė mama, jis ir jo šeima maitinasi kartu su tėvais ir broliu, jis rūpinosi mamos namo statyba, ieškojo meistrų, derino darbus ir pan. Todėl teismas vertino, kad atsakovė yra asmuo, kurio atžvilgiu gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas, jeigu turimo turto bendra vertė neatitinka atsakovės gautų pajamų, ir skirtumas tarp pajamų ir turto vertės yra didesnis negu 100 000 Eur.

CTK 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. CTK 2 straipsnio 5 dalis numato vadinamąjį vertės konfiskavimą: kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė ginčo turtui įgyti pagrindė pagrįstai panaudojusi 104 553,03 Eur (22076,36+82476,67), tačiau neįrodė skolinimosi faktų, taip pat nepateikė duomenų, iš kokio šaltinio buvo gautos tam tikros pajamos. Kadangi nustatyta turto vertė sudaro 544 067,50 Eur, skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų yra 439 514,47 Eur. Skirtumui esant didesniam negu 100 000 Eur, turtas konfiskuojamas, o turtui esant paslėptam, suvartotam, perleistam, priteisiama turto vertė.

Kauno apygardos teismo informacija

Back to top button