LAT: santuokos fiktyvumas savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos buvimą

Sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-1-1073/2023), kurioje du asmenys, iš jų vienas – užsienio valstybės pilietis, buvo nuteisti už tai, kad, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, lengvu protiniu atsilikimu, sunkia materialine ir socialine padėtimi, pasiūlė jai sandorį – sudaryti fiktyvią santuoką su užsienio piliečiu, siekdami padėti šiam gauti leidimą gyventi Lietuvoje, už tai nukentėjusiajai nuo santuokos sudarymo kas mėnesį pasiūlė mokėti po 100 Eur, taip paskatindami ir nulemdami jos apsisprendimą. Nukentėjusiajai dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo, sutikus, t. y. ją užverbavus, buvo sudaryta fiktyvi santuoka, o po jos, vykdant susitarimą, per kelis kartus buvo sumokėta nukentėjusiajai ne mažiau kaip 700 Eur.

Išnagrinėję bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad nukentėjusioji dėl savo pažeidžiamumo neturėjo kito priimtino pasirinkimo, todėl su pateiktu pasiūlymu sutiko, t. y. nuteistieji ją užverbavo, kad sudarytų fiktyvią santuoką. Teismų sprendimu, tai atitinka prekybos žmonėmis nusikaltimo, nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 147 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, vieno iš nuteistųjų gynėjas prašė abiejų instancijų teismų priimtus sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiosios ir vieno iš nuteistųjų santuoka nebuvo fiktyvi. Kita vertus, net ir pripažinus santuoką fiktyvia, nuteistųjų atlikti veiksmai – pasiūlymo nukentėjusiajai tuoktis už piniginį atlygį pateikimas – neatitinka prekybos žmonėmis požymių, nustatytų baudžiamajame įstatyme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad prekyba žmonėmis tiek tarptautinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje traktuojama kaip šiuolaikinė vergijos (asmens išnaudojimo) forma ir pripažįstama šiurkščiu pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu, kuris yra nesuderinamas su demokratine visuomene ir jos vertybėmis. Viena iš šiuolaikinės vergijos ir išnaudojimo, kaip prekybos žmonėmis, formų, pripažįstamų autoritetingų tarptautinių organizacijų ir institucijų, dirbančių kovos su prekyba žmonėmis srityje (pvz., Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų Organizacijos Narkotikų ir nusikalstamumo biuro, kt.), yra santuokinė vergija. Tačiau priverstinė santuoka ir fiktyvi santuoka nėra tapačios sąvokos. Tam, kad fiktyvi santuoka būtų pripažinta prekyba žmonėmis, turi būti nustatyti visi privalomieji jos požymiai, kurie tiek tarptautinėje, tiek ir nacionalinėje teisėje (BK 147 straipsnis) yra išskiriami tokie: veika (parduoti, pirkti, įgyti, verbuoti, gabenti, laikyti nelaisvėje ar kitaip kontroliuoti), būdas (fizinio ar psichinio smurto naudojimas, galimybės priešintis ribojimas, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu), tikslas (seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, vergija, organų pašalinimas, priverstinės paslaugos).

BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus) ir kurie sudaromi siekiant kontroliuoti ir išnaudoti tą žmogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia.

Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį priverstinė, fiktyvi santuoka yra vienas iš išnaudojimo būdų. Tačiau nustatant, ar fiktyvi santuoka konkrečiu atveju yra prekybos žmonėmis požymis, svarbu įvertinti ją sudarančių asmenų valios turinį ir galimybę laisvai priimti sprendimą. Nors nepriimtina moraliniu požiūriu ir priešinga teisei, fiktyvi santuoka yra abiejų ją sudarančių asmenų laisvos valios išraiška, kiekvienam iš jų šią santuoką naudojant kaip priemonę savo tikslams pasiekti, naudai gauti.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad vieno iš nuteistųjų ir nukentėjusiosios santuoka buvo sudaryta fiktyviai, siekiant už atlygį padėti minėtam nuteistajam gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau, kaip jau minėta, santuokos fiktyvumas savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti, kad santuoka buvo sudaryta priverstinai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti kiti būtinieji prekybos žmonėmis požymiai: nukentėjusiosios laisvės ribojimas, siekiant ją išnaudoti ir kontroliuoti, pasinaudojant jos pažeidžiamumu. Todėl, nenustačius jų, negalima inkriminuoti ir prekybos žmonėmis sudėties. Pabrėžtina ir tai, kad išnaudojimas, kaip buvo suformuluotas šioje byloje – kad būtų gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, niekaip nėra susijęs su siekiu kontroliuoti nukentėjusiąją, taip pat ir su prekybos žmonėmis reiškiniu.

Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji buvo užverbuota, kad sudarytų santuoką, nuteistiesiems pasinaudojant jos pažeidžiamumu, dėl kurio nukentėjusioji neturėjo kito priimtino pasirinkimo. Verbavimas, kaip prekybos žmonėmis požymis, suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) padaryti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų jį kontroliuoti ir išnaudoti. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Aukos pažeidžiamumas gali būti bet kokios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, šeimos santykių nulemtas, socialinis ar ekonominis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad asmenys, patiriantys didelių finansinių sunkumų, socialinę atskirtį, turintys fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, neabejotinai yra labiau pažeidžiami ir jiems iškyla didesnė grėsmė tapti prekybos žmonėmis aukomis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vien to, jog yra įrodytas pažeidžiamumas, nepakanka norint pagrįsti baudžiamąjį persekiojimą ir kad tokiais atvejais patikimais įrodymais turi būti nustatytas tiek nukentėjusio asmens pažeidžiamumas, tiek ir piktnaudžiavimas tuo pažeidžiamumu, toks piktnaudžiavimas turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė.

Išvadą, kad nuteistieji verbavo nukentėjusiąją pasinaudodami jos pažeidžiamumu, abiejų instancijų teismai padarė iš esmės tik remdamiesi duomenimis apie nukentėjusiosios materialinę, socialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, jai konstatuotą sutrikimą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios materialinė ir socialinė padėtis tuo metu, kai jai buvo pasiūlyta sudaryti fiktyvią santuoką su vienu iš nuteistųjų, buvo sunki – ji nedirbo, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, mėnesio pajamos nesiekė 300 Eur, viena augino mažametį vaiką; taip pat nukentėjusiajai nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, nėra pagrindo byloje nustatytų nuteistųjų veiksmų laikyti nukentėjusiosios verbavimu, pasinaudojant jos pažeidžiamumu. Nuteistieji pasiūlė nukentėjusiajai sudaryti fiktyvią santuoką už materialinį atlygį, tačiau byloje nėra nustatyta, kad nuteistieji intensyviai įkalbinėjo ar kitais būdais lenkė nukentėjusiąją sutikti su pateiktu pasiūlymu, taip pat nukentėjusioji nurodė, kad jai reikia laiko pagalvoti ir apsispręsti, paskambino savo draugei pasitarti, ar toks pasiūlymas „apsimoka“. Sutikusi su pasiūlymu, nukentėjusioji aktyviai prisidėjo prie santuokos registravimo formalumų atlikimo. Po santuokos sudarymo, net ir nuteistajam (nukentėjusiosios sutuoktiniui) išvykus iš Lietuvos, bendravimo su juo nenutraukė, bendraujama buvo laisvai, familiariai, bendravimas palaikomas abiejų pusių. Nukentėjusiosios ir nuteistųjų pažinties aplinkybės, bendravimo turinys bei pobūdis, taip pat kitos byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusioji buvo nuteistųjų kontroliuojama, neturėjo galimybės laisvai apsispręsti, ar sudaryti santuoką ar jos nesudaryti, ar bet kuriuo metu šią santuoką nutraukti.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas ir nuteistųjų tikslas išnaudoti nukentėjusiąją. Išnaudojimo tikslas kaip prekybos žmonėmis elementas siejamas su tokiomis nesąžiningo naudojimosi kitu žmogumi formomis, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis. Sudarydami fiktyvią santuoką, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji siekė abiem naudingų tikslų, o abiejų nuteistųjų tikslai nebuvo nukreipti į siekį kontroliuoti ir išnaudoti nukentėjusiąją. Tarptautinėje teisėje tokio pobūdžio tikslai paprastai yra siejami ne su prekybos žmonėmis, o su neteisėtos migracijos veikomis.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo su nukentėjusiąja fiktyviai sudaryta santuoka neatitinka privalomųjų prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistųjų veiksmuose nėra nustatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – sudėties požymiai, todėl panaikino žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją byla nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija