Teismai

LAT išnagrinėta byla dėl principo non bis in idem pažeidimo

Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje Aplinkos apsaugos departamento (Departamento) nutarimu R. B. nubaustas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 269 straipsnio 1 dalis) už tai, kad jo vadovaujama UAB „S.“, vykdydama vandens lygių svyravimų matavimus Rokantiškių tvenkinyje, neužtikrino, kad šie duomenys būtų viešai pateikiami bei prieinami internete ir saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus, taip pažeidė Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipines taisykles (Taisykles).

Pirmosios instancijos teismas R. B. skundą atmetė. Apygardos teismas, tenkindamas R. B. skundą, panaikino Departamento nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apygardos teismas konstatavo, kad dėl analogiško Taisyklių pažeidimo administracinio proceso tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra pradėta teisena UAB „S.“ atžvilgiu, todėl R. B. patraukimas atsakomybėn pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį lemtų draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą (lot. non bis in idem) principo pažeidimą.

Departamentas, kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašė panaikinti apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti Departamento nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad galimos nuobaudos R. B. Administracinių nusižengimų kodekso tvarka ir UAB „S.“ administracinio proceso tvarka laikytinos tapačiomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas, draudžiantis bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą, kaip yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Abi sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei nusprendė apygardos teismas, nebuvo vieno iš non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti būtinų požymių – subjektų tapatumo. Pirma, ekonomine sankcija (bauda) administracinio proceso tvarka yra nubaustas juridinis asmuo – UAB „S.“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės, o administracinių nusižengimų teisenos tvarka nubaustas fizinis asmuo – UAB „S.“ direktorius R. B. Šie asmenys nėra atsakingi už vienas kito prievoles ir patiria savarankiškas teisines pasekmes. Antra, turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai veikia ir gali paveikti ne vieno ir to paties, bet skirtingų asmenų nuosavybę – už pagal specialųjį įstatymą paskirtą ekonominę sankciją UAB „S.“ atsako savo turtu, o už jos direktoriui pagal ANK paskirtą nuobaudą šis atsako savo asmeniniu turtu. Taip pat teisėjų kolegija nepritarė apygardos teismo išvadai, kad administraciniame teisme byla dėl UAB „S.“ buvo išnagrinėta tuo pačiu pagrindu, nes teisinis pagrindas minėtuose procesuose aiškiai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ANK 269 straipsnio 1 dalies pagrindu, o juridiniam asmeniui UAB „S.“ kitoje byloje ekonominė sankcija buvo paskirta taikant specialų teisės aktą – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ANK 269 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta išimtinė juridinio asmens direktoriaus ar kito atsakingo asmens administracinė atsakomybė už Taisyklių pažeidimą. Vadinasi, pagal šią teisės normą atsako ir fiziniai asmenys, ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kaip fiziniai asmenys, jei jie buvo atsakingi ir turėjo pareigą užtikrinti tam tikrų nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu (Nr. eA-1320-624/2022), kuriuo UAB „S.“ priimtas Departamento nutarimas dėl Taisyklių pažeidimo panaikintas nenustačius pažeidimo, konstatavo, kad nelieka teisinio pagrindo spręsti klausimo ir dėl juridinio asmens UAB „S.“ direktoriaus R. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį už tapataus pažeidimo padarymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad R. B. yra tinkamas subjektas ANK 269 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau jo veiksmuose nėra nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai, ir konstatavęs, kad, priešingai nei nurodė apygardos teismas, non bis in idem principas nebuvo pažeistas, pakeitė apygardos teismo nutarimą ir administracinę teiseną R. B. nutraukė ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, jo veikoje nesant ANK 269 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių.

Bylos Nr. 2AT-1-495/2023 (aktyvi nuoroda)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button