LAT išnagrinėta byla dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai teismas iš dalies tenkina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo

2023 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą (e3K-7-75-916/2023), kurioje buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai tik iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3500 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl vykdyto jo neteisėto baudžiamojo persekiojimo, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 3500 Eur turtinės ir 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas ir kad ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas byloje visiškai, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, formuodama vienodą teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nutartyje pateikė teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat įvertinti ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, išsiaiškinti, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija