KT: Žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstatymų nuostatos, reglamentuojančios šių institucijų įgaliojimus nagrinėti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas vakar dienos nutarimu neprieštaraujančiais Konstitucijai pripažino Žvalgybos kontrolierių įstatymo (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalį tiek, kiek pagal juos žvalgybos kontrolieriams suteikti įgaliojimai nagrinėti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje, taip pat Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją Seimo kontrolieriai netiria žvalgybos institucijų veiklos.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą tyrė pareiškėjos ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, 73 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai“, 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams tiek, kiek tuo teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, ribojama Seimo kontrolieriaus konstitucinė funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir ši konstitucinė funkcija, kiek jos vykdymas susijęs su žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų veikla, perduodama žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį, Seimo kontrolieriai yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti valstybės ir savivaldybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) kontrolės institucija, padedanti užtikrinti iš, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atliekanti valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos kontrolės funkciją, siekdama apginti žmogaus teises ir laisves nuo valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivalės, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Pagal Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjui suteikta diskrecija nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus. Tačiau, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, minėtų Konstitucijos nuostatų negalima aiškinti taip, esą Seimo kontrolieriai turi įgaliojimus tirti skundus dėl visų valstybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, neatsižvelgiant, be kita ko, į institucijų, kuriose šie pareigūnai eina pareigas, vietą valstybės ar savivaldybių institucijų sistemoje, jų įgaliojimų ir veiklos ypatumus.

Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi jos 73 straipsnio 3 dalies suponuojamą diskreciją spręsti, kokiose srityse veikiančių valstybės pareigūnų veiklai kontroliuoti gali būti steigiamos atskiros specializuotos kontrolės institucijos, taip pat nustatyti jų santykį su pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį veikiančiais Seimo kontrolieriais. Tačiau įstatymų leidėjas, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį steigdamas tokias specializuotas institucijas, privalo pagrįsti tokios institucijos steigimo poreikį ir negali joms priskirti tokių įgaliojimų, kuriais būtų iš esmės paneigti šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad karinių, sukarintų valstybės institucijų, be kita ko, saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, ir jų pareigūnų veikla vykdant valstybės apsaugos funkciją pagal Konstituciją gali ir turi būti kontroliuojama, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad vykdydamos joms priskirtas funkcijas jos laikysis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų, be kita ko, nepažeis žmogaus teisių ir laisvių, taip pat į šių institucijų įgaliojimų ir žvalgybinės veiklos vykdant minėtą valstybės apsaugos funkciją ypatumus, be kita ko, į neviešą jos pobūdį, Seimas pagal Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį turi įgaliojimus prireikus steigti tokią nepriklausomą specializuotą kontrolės instituciją, kuriai būtų pavesta užtikrinti minėtų institucijų veiklos kontrolę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 1, 2 dalimis, konstituciniais teisinės valstybės, atsakingo valdymo principais, siekdamas sukurti darnią Seimo kontrolierių ir prireikus Seimo steigiamos kitos kontrolės institucijos, kuriai būtų pavesta užtikrinti karinių, sukarintų valstybės institucijų, be kita ko, saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, veiklos kontrolę, sistemą, įstatymų leidėjas turi pareigą, iš esmės nepaneigdamas Seimo kontrolierių konstitucinių įgaliojimų, nustatyti tarpusavyje derančius šių institucijų įgaliojimus, kad būtų išlaikytas racionalus jų santykis ir jos galėtų veiksmingai atlikti joms priskirtas funkcijas.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Žvalgybos įstatyme (2012 m. spalio 17 d. redakcija), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (1996 m. gruodžio 19 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą žvalgybos institucijos vykdo specifinę veiklą (kaip antai žvalgybą, kontržvalgybą), įgyvendindamos joms įstatymais nustatytus specialius uždavinius, kaip antai prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ar Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti reikšmės arba pažeisti valstybės suverenitetą, teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, konstitucinę santvarką, valstybės interesus, gynybinę ir ekonominę galią.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymu siekta sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, o atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą pavesta žvalgybos kontrolieriui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą įgaliojimai nagrinėti skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų, be kita ko, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje, žvalgybos kontrolieriams yra perduoti iš Seimo kontrolierių.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas, be kita ko, į žvalgybos institucijų paskirtį, jų specifinę veiklą ir specialius uždavinius, t. y. į žvalgybinės veiklos vykdant valstybės apsaugos funkciją ypatumus, taip pat į neviešą šių institucijų veiklos pobūdį, Žvalgybos kontrolierių įstatymo nuostatomis įgyvendino Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalies suponuojamą diskreciją prireikus steigti nepriklausomą, specializuotą kontrolės instituciją, kuriai būtų pavesta užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, kad vykdydamos joms priskirtas specialias funkcijas jos laikytųsi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų, be kita ko, nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.

Ginčytomis Žvalgybos kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 3 punkto, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis įtvirtinęs žvalgybos kontrolieriaus kompetenciją nagrinėti pareiškėjų skundus dėl jų teisių ir laisvių pažeidimo dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje ir vertinti žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą viešojo administravimo srityje, įstatymų leidėjas, siekdamas sukurti darnią Seimo kontrolierių ir prireikus Seimo steigiamos kitos kontrolės institucijos, kuriai būtų pavesta užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, sistemą, įgyvendino iš Konstitucijos, be kita ko, iš jos 73 straipsnio nuostatų, kylančią pareigą aiškiai apibrėžti specializuotos kontrolės institucijos įgaliojimus.

Taigi tokiu teisiniu reguliavimu Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai tirti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo nebuvo iš esmės paneigti, nes žvalgybos kontrolieriui priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą ir su juo susijusį Žvalgybos kontrolierių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą žvalgybos kontrolieriams yra pavesta ne tik nagrinėti pareiškėjų skundus dėl jų teisių ir laisvių pažeidimo dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje, bet suteikti ir kiti įgaliojimai. Pagal Žvalgybos kontrolierių įstatyme nustatytą kompetenciją sudarytos teisinės prielaidos žvalgybos kontrolieriams atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos visapusišką ir veiksmingą veiklos kontrolę, atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Tokiu Žvalgybos kontrolierių įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu taip pat nustatyti tokie Seimo kontrolierių ir žvalgybos kontrolierių tarpusavyje derantys įgaliojimai, kad būtų išlaikytas racionalus jų santykis ir kad tiek Seimo kontrolieriai, tiek žvalgybos kontrolieriai galėtų veiksmingai atlikti jiems priskirtas funkcijas.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčytomis Žvalgybos kontrolierių įstatymo nuostatomis tiek, kiek pagal jas žvalgybos kontrolieriams suteikti įgaliojimai nagrinėti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje, yra paneigti Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, kad nepaisyta Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjui suteiktos diskrecijos nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus, nesilaikyta iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių imperatyvų; taigi nepažeista ir Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.

Tai konstatavęs ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos abejonės dėl ginčytos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies konstitucingumo buvo grindžiamos iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir dėl ginčytų Žvalgybos kontrolierių įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, t. y. tuo, kad nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas apribojo konstitucinę Seimo kontrolierių kompetenciją, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo ir tai, kad nurodytoms Konstitucijos nuostatoms ir principams neprieštarauja ir Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją Seimo kontrolieriai netiria žvalgybos institucijų veiklos.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pareiškėjos ginčytą teisinį reguliavimą nuo 2022 m. sausio 1 d. Seimo kontrolieriai nebeturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijų veiklą, o tokius įgaliojimus turinčių žvalgybos kontrolierių Seimas dar nepaskyrė ir todėl Seimo įsteigta Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra neveikianti. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą, yra netoleruotina tokia situacija, kai žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų ir jų pareigūnų veikla, be kita ko, vykdant valstybės apsaugos funkciją, nėra kontroliuojama nepriklausomos ir savarankiškai veikiančios kontrolės institucijos.

Konstitucinio Teismo informacija