Naujausiose LAT nutartyse didžiausias dėmesys skiriamas viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo klausimams
Nutartyje dėl pirkimo kainos tikslinimo perkančiajai organizacijai viešojo darbų pirkimo sutarties vykdymo metu nusprendus sumažinti perkamų darbų apimtį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad perkančioji organizacija Sutarties Konkrečiosiose sąlygose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateiktų žiniaraščių reikšmės skaičiuojant neatliekamų darbų kainą, tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nuostatų, kad darbų kiekis keisis, nebuvo nustatyta darbų kainos perskaičiavimo galimybė vadovaujantis neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentais, atsakovei atsisakius dalies darbų. Atsakovė, kaip pirkimo organizatorė, parengusi viešojo pirkimo sąlygas, neturėjo nuoseklaus ir aiškaus požiūrio į jų turinį. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai neaiškių Sutarties sąlygų neigiamų padarinių riziką perkėlė sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai ir vadovavosi aiškiai išreikštomis pirkimo dokumentų sąlygomis.
CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėjusio tiekėjo nustatymo pripažinimo neteisėtu sąlygas, pabrėžta, kad tiekėjo galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir pareiga juos išviešinti susijusios su įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pagal viešojo pirkimo sąlygas įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį. Šio teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų tik įvykdyti sutartį pajėgūs subjektai, taip pat sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai patikrinti tų subjektų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Reikalavimo išviešinti subtiekėjus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subtiekėjo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Kai pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir jo subtiekėjams taikytini ne visiems kartu, o atskirai, perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subtiekėjų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino atliekų tvarkymą reglamentuojančio reguliavimo imperatyvumo ir nusprendė, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikinti ar pašalinti (sudeginti ir (ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais, kadangi tiekėjams pakako laisvos formos deklaracijos patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti). Byloje susiklostė situacija, kad, neįvertinus specialiuosiuose teisės aktuose nustatyto imperatyvaus reguliavimo, tiekėjai, kurie savo teisę verstis veikla įrodinėjo kartu su užsienio partneriais, neprivalėjo įrodyti šio pajėgumo visa apimtimi.
______
Nutartyje dėl eismo teisę ex officio konstatuoti sutarties ar jos sąlygos negaliojimą, teismo teisę mažinti šalių sutartyje įtvirtintas netesybas pasisakyta, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje šalims konstatavus ginčo stalo priklausomybę ieškovui ir nesant reikalavimo dėl nuosavybės nuginčijimo, teismams nebuvo pagrindo vertinti atsakovės argumentų, susijusių su ginčo stalo nuosavybės teise. Be to, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškovo nuosavybės teisės neteisėtumą ar jos nebuvimą, bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo teisinio pagrindo ex officio vertinti ieškovo nuosavybės teisės į ginčo stalą teisėtumo. Išaiškinta, kad ne bet kokie atsiliepimo į ieškinį argumentai padeda nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, atitinkamai ir teismas turi pasisakyti ne dėl visų atsiliepimo į ieškinį argumentų. Teismas turi pasisakyti tik dėl tų atsiliepimo į ieškinį argumentų, kurie tiesiogiai susiję su ieškinyje nurodytais jo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais. Nagrinėjamoje byloje ginčo stalo nuosavybės klausimas gali būti reikšmingas tik tiek, kiek tai nulemia galimybę mažinti netesybas, tačiau bylai nėra reikšminga aiškintis nuosavybės (ne)teisėtumo klausimo.
Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų.
