ESTT: konfidencialumo apsauga viešųjų pirkimų srityje turi būti derinama su skaidrumo ir veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimais

Państwowe Gospodarstwo Wodne Wody Polskie (Lenkijos valstybinė vandentvarkos įmonė) paskelbė atvirą konkursą, siekdama sudaryti sutartį dėl tam tikrų Lenkijos upių baseinų rajonų aplinkosaugos valdymo projektų rengimo. Pasibaigus konkurso procedūrai vienas iš jos dalyvių, su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, pateikė skundą Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – ir prašė panaikinti sprendimą sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, iš naujo išnagrinėti pasiūlymus ir atskleisti tam tikrą informaciją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašė išaiškinti informacijos, kurią konkurso dalyviai pateikia kartu su pasiūlymais per viešojo pirkimo procedūras, konfidencialumo ribas.

Savo sprendime Teisingumo Teismas patikslino draudimo perkančiosioms organizacijoms atskleisti informaciją, kurią kandidatai ir dalyviai joms pateikė per tokių pirkimų procedūras, apimtį ir taikymą.

Pirma, Teisingumo Teismas apibrėžė pareigos užtikrinti konfidencialumą apimtį. Šiuo klausimu jis nurodė, kad pagal Direktyvą 2014/24 dėl viešųjų pirkimų valstybei narei nedraudžiama nustatyti tvarkos, apibrėžiančios pareigos užtikrinti konfidencialumą apimtį remiantis komercinės paslapties samprata, kuri iš esmės atitinka Direktyvoje 2016/943 esančią apibrėžtį. Tačiau pagal šią direktyvą tokia tvarka draudžiama, jeigu joje nėra taisyklių, leidžiančių perkančiosioms organizacijoms išimties tvarka atsisakyti atskleisti informaciją, kuri, nors ir nepatenka į komercinės paslapties sampratą, turi likti neprieinama.

Kad padarytų šią išvadą, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvoje 2014/24 įtvirtinta platesnė konfidencialumo apsauga, nei vien komercinėms paslaptims taikoma apsauga. Vis dėlto jis priminė, kad pagal šią direktyvą draudimas atskleisti konfidencialiai perduotą informaciją taikomas, jei perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje nenurodyta kitaip. Todėl kiekviena valstybė narė gali suderinti šioje direktyvoje numatytą konfidencialumą su nacionalinės teisės normomis, kuriomis siekiama kitų teisėtų interesų, kaip antai apsaugoti teisę gauti informaciją, kad būtų užtikrintas kuo didesnis viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas. Atsižvelgiant į tai, ji turi vengti nustatyti tvarką, kuria neužtikrinama neiškraipyta konkurencija, trukdoma nustatyti pusiausvyrą tarp draudimo atskleisti konfidencialią informaciją ir bendrojo gero administravimo principo, iš kurio kyla pareiga motyvuoti, siekiant užtikrinti konkurso nelaimėjusių dalyvių teisę į veiksmingą teisinę gynybą, arba keičiama sudarytų pirkimo sutarčių viešinimo tvarka ir kandidatų bei konkurso dalyvių informavimo taisyklės.

Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį reikalaujama viešai skelbti bet kokią informaciją, kurią visi konkurso dalyviai perdavė perkančiajai organizacijai, išskyrus informaciją, patenkančią į komercinės paslapties sampratą, gali sutrukdyti perkančiajai organizacijai, remiantis Direktyvoje 2014/24 pripažintais interesais ar tikslais, susijusiais su įstatymų vykdymu, viešuoju interesu, teisėtais konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komerciniais interesais arba sąžininga konkurencija, nuspręsti neatskleisti tam tikros į šią sampratą nepatenkančios informacijos.

Antra, Teisingumo Teismas išaiškino, kad siekdama nuspręsti, ar leis konkurso dalyviui, kurio priimtinas pasiūlymas buvo atmestas, susipažinti su kitų konkurso dalyvių pateikta informacija apie jų svarbią patirtį ir su ja susijusias rekomendacijas, apie sutarčiai vykdyti siūlomų asmenų ar subrangovų tapatybę ir profesinę kvalifikaciją, taip pat apie vykdant sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepciją ir šios sutarties vykdymo būdus, perkančioji organizacija turi įvertinti, ar ši informacija turi ne vien šiam konkrečiam viešajam pirkimui svarbią komercinę vertę, todėl jos atskleidimas gali pakenkti teisėtiems komerciniams interesams ar sąžiningai konkurencijai. Be to, perkančioji organizacija gali atsisakyti leisti susipažinti su šia informacija, jeigu jos atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus arba prieštarautų viešajam interesui. Vis dėlto atsisakiusi leisti susipažinti su visa informacija, perkančioji organizacija turi suteikti galimybę susipažinti su jos esminiu turiniu, kad būtų užtikrintas teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymas.

Visų pirma kalbėdamas konkrečiai apie atitinkamą konkurso dalyvių patirtį ir ją bei dalyvių pajėgumus įrodančias rekomendacijas Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad visa ši informacija negali būti laikoma konfidencialia. Iš tiesų, kadangi patirtis paprastai nėra slapta, iš konkurentų iš esmės negali būti atimta galimybė gauti su ja susijusią informaciją. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir gero administravimo bei veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimų laikymąsi, konkurso dalyviams turi būti suteikta galimybė susipažinti bent jau su kiekvieno iš jų perkančiajai organizacijai perduotos informacijos apie jų turimą patirtį ir ją leidžiančias įrodyti rekomendacijas esminiu turiniu. Tačiau ši galimybė susipažinti neturi poveikio ypatingoms aplinkybėms, susijusioms su tam tikrais jautrių prekių ar paslaugų pirkimais, kurios išimties tvarka gali pateisinti atsisakymą suteikti informaciją, siekiant užtikrinti įstatyme įtvirtinto draudimo ar reikalavimo laikymąsi arba viešojo intereso apsaugą.

Toliau, kiek tai susiję su informacija apie fizinius ir juridinius asmenis, įskaitant subrangovus, kuriais konkurso dalyvis, jo paties teigimu, remsis vykdydamas sutartį, Teisingumo Teismas atskyrė duomenis, leidžiančius identifikuoti šiuos asmenis, ir duomenis, susijusius tik su jų kvalifikacija ar profesiniais pajėgumais. Tiek, kiek tikėtina, kad konkurso dalyvis ir jo pasiūlyti ekspertai ar subrangovai sukūrė komercinę vertę turinčią sinergiją, Teisingumo Teismas neatmetė galimybės, kad gali prireikti neleisti susipažinti su duomenimis apie šių asmenų tapatybę. Perkančioji organizacija turi nustatyti, ar atskleidus šiuos duomenis kiltų pavojus, kad bus pažeista konkurso dalyvio konfidencialumo apsauga. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, įskaitant konkretaus viešojo pirkimo objektą, taip pat į nurodytų konkurso dalyvio, ekspertų ir subrangovų suinteresuotumą vėliau dalyvauti kitose pirkimo procedūrose prisiimant tuos pačius konfidencialiai sutartus įsipareigojimus. Vis dėlto iš esmės negalima atsisakyti atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos, jei ši informacija, nors ir svarbi nagrinėjamai pirkimo procedūrai, neturi jokios komercinės vertės platesniame šių ekonominės veiklos vykdytojų veiklos kontekste.

Dėl nevardinių duomenų Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į jų svarbą sudarant sutartį, remiantis skaidrumo principu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą visi konkurso dalyviai turi turėti galimybę susipažinti su tokių duomenų, kaip sutarčiai vykdyti pasamdytų asmenų kvalifikacija ar profesiniai gebėjimai, taip atrinkto personalo skaičius ir struktūra arba sutarties dalis, kurios vykdymą konkurso dalyvis ketina patikėti subrangovams, esminiu turiniu.

Galiausiai kalbėdamas apie vykdant sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepciją ir sutarties vykdymo būdų aprašymą Teisingumo Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi išnagrinėti, ar šie duomenys arba jų sudėtyje esantys elementai gali būti saugomi pagal intelektinės nuosavybės teisę, visų pirma, autorių teisę, todėl jiems taikomas su įstatymų vykdymu susijęs atsisakymo atskleisti pagrindas.
Vis dėlto jis priminė, kad net jei ši koncepcija ir aprašymas laikomi autorių teisės saugomais kūriniais, ši apsauga taikoma tik elementams, kurie yra jų autoriaus intelektinės kūrybos išraiška, atspindinti jo asmenybę. Be to, neatsižvelgiant į šį nagrinėjimą, šios koncepcijos ir šio aprašymo, turinčių komercinę vertę, paviešinimas gali iškraipyti konkurenciją, be kita ko, mažinant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo galimybę išsiskirti naudojant tą pačią koncepciją ir tą patį aprašymą per būsimas viešojo pirkimo procedūras. Taigi, nors gali tekti atsisakyti suteikti visapusę prieigą prie informacijos, susijusios su projektų koncepcija ir sutarties vykdymo būdų aprašymu, vis dėlto su esminiu šios pasiūlymų dalies turiniu turi būti galima susipažinti.

Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuo atveju, kai nagrinėjant dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį pateiktą skundą konstatuojama perkančiosios organizacijos pareiga atskleisti pareiškėjui informaciją, kuri klaidingai buvo pripažinta konfidencialia, ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas dėl šios informacijos neatskleidimo, šis konstatavimas nebūtinai turi lemti pareigą priimti naują sprendimą dėl sutarties sudarymo, jeigu pagal nacionalinę proceso teisę skundą nagrinėjančiam teismui leidžiama vykstant procesui imtis priemonių atkurti teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymą arba nuspręsti, kad pareiškėjas gali pateikti naują skundą dėl jau priimto sprendimo sudaryti sutartį. Terminas tokiam skundui pateikti turi būti skaičiuojamas tik nuo to momento, kai pareiškėjui buvo leista susipažinti su visa informacija, kuri anksčiau buvo klaidingai pripažinta konfidencialia.

ES Teisingumo Teismo informacija