LAT išnagrinėjo bylą dėl griežtosios atsakomybės taikymo, kai žala padaroma vieno iš bendraturčių asmeniniam turtui užsikimšus bendram nuotekų vamzdžiui

Lapkričio 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą (e3K-3-243-1075/2022), kurioje daugiabučio namo buto savininkė (ieškovė) pareiškė reikalavimą bendrijai ir kitiems šio namo butų savininkams atlyginti jos butui padarytą žalą, kuri kilo, kai užsikimšus bendram nuotekų vamzdžiui butas buvo užlietas ir buvo sugadintas jame esantis turtas.
Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog bendro nuotekų vamzdžio avariją nulėmė neteisėti bendraturčių veiksmai ar jų neveikimas, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėjo, kad nors avarija įvyko dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio daugiabučio namo butų savininkams, šiuo atveju atsakovams pagrįstai netaikyta atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu (be kaltės).
Pateiktame kasaciniame skunde ieškovė kėlė klausimą, ar teismai pagrįstai konstatavo jos pareigą įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas ir nepripažino jos, kaip žalą patyrusio asmens, teisės reikšti reikalavimą bendrijai ir bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Kasacinis teismas paaiškino, kad griežtoji atsakomybė yra išimtis iš kalte paremtos atsakomybės ir ji kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės. Griežtosios atsakomybės tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį griežtoji statinių savininko (valdytojo) deliktinė atsakomybė kyla, kai žala padaroma tretiesiems asmenims dėl objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas), atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys; kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten esantį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma.
Griežtoji deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu netaikytina, sprendžiant daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimus, nei kai žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui) dėl bendrojo naudojimo objekto sugriuvimo ar trūkumų, nei dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrąja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trūkumų. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybei, kai žala padaryta dėl visiems butų savininkams priklausančio bendrojo naudojimo objekto netinkamos priežiūros ar naudojimo, taikyti griežtosios atsakomybės taisykles. Pirma, toks griežtosios atsakomybės atvejis nėra nurodytas įstatymu ir nėra pagrindo CK 6.266 straipsnį aiškinti plačiai, kaip apimantį ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio santykius dėl bendrojo naudojimo objekto padarytos žalos atlyginimo. Antra, viena svarbiausių griežtosios atsakomybės savybių yra įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakingam asmeniui efektas. Todėl ji, kaip minėta, yra nustatoma išimtiniais atvejais įvertinus valdomo objekto ypatumus ir su juo susijusias rizikas. Tačiau griežtosios atsakomybės nėra pagrindo taikyti, kai sprendžiamas bendraturčių tarpusavio atsakomybės klausimas.
Pažymėta, kad analogiškai sprendžiamas, pavyzdžiui, ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojų tarpusavio atsakomybės klausimas (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio namo butų savininkus dėl bendrojo objekto sieja ta pati visiems bendraturčiams vienodai taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nepriklausomai nuo to, kad jos įgyvendinimo apimtis gali skirtis atsižvelgiant į turimą bendrosios nuosavybės dalį, pareigos turinys išlieka tas pats. Todėl bendraturčių tarpusavio santykiuose nėra tos objektyvios būtinybės, kuri lemtų poreikį vienų bendraturčių interesus saugoti labiau nei kitų. Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą.
Nagrinėjamu atveju žala ieškovės butui padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų, o dėl užsikimšusio vamzdžio, be to, ji padaryta ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai. Tokios aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti, kad toks įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. LAT, išnagrinėjęs bylą, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija