Naujausios LAT nutartys apie reikalavimo perleidimą, bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą ar komercinių patalpų nuomininko teises

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl  reikalavimo perleidimo ir laiduotojo prievolės apimties priminta, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu tik nuo pranešimo jam apie reikalavimo perleidimo faktą momento, ir šio pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Šiuo atveju atsakovui nei iki ieškinio pareiškimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas individualus pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą. Abstraktus banko viešas pranešimas apie paskolų portfelio pardavimą negali atlikti pranešimo apie reikalavimo perleidimą funkcijos, nes jame nėra informacijos apie konkrečios reikalavimo teisės į atsakovą perleidimą. Jeigu skolininkas nėra tinkamai informuojamas apie reikalavimo perleidimą, tai jis gali atsisakyti vykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Tokiu atveju prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Taigi, kol atsakovui nebuvo pateiktas individualus pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą, pradinė ieškovė BAB bankas „Snoras“ pagrįstai buvo laikoma tinkama ieškove byloje.

CK 6.82 straipsnyje nustatytos laiduotojo, kuriam pareikštas ieškinys, teisės ir pareigos. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako ar pripažįsta prievolę. Atsakovas laidavo už savo vadovaujamos įmonės (trečiojo asmens) prievoles pagal kreditavimo sutartį.

Taip pat priminta, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. 

_____

Nutartyje dėl draudiko prievolės sumokėti laidavimo draudimo išmoką pasisakyta, kad laidavimo draudimas priskirtinas nuostolių draudimui, todėl draudikas įsipareigojo atlyginti dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsiradusius nuostolius. Bustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, statant tokius, kaip nagrinėjamoje byloje, specialios paskirties pastatus, dydį, skirtingai nei nustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, statant komercinės, gyvenamosios ar kitos paskirties civilių asmenų poreikiams tenkinti skirtus pastatus, dydį, yra labai sudėtinga. Todėl suprantama, kad užsakovas, sudarydamas naudojimo aspektu su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusio specialios paskirties pastato statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusia rangove, susitarė dėl su sutarties kaina susietų minimalių nuostolių. Nei ikisutartiniai santykiai, nei šalių elgesys sudarant ir vykdant rangos sutartį nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl baudos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad rangos sutarties 24.5 punktu šalys susitarė ne dėl minimalių nuostolių atlyginimo, o dėl baudos ir kad dėl to neatsirado draudiko (atsakovo) prievolė sumokėti atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodytų sumų dydžio draudimo išmoką, yra nepagrįsti.

_____

Nutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo, solidariosios kreditorių reikalavimo teisės, kreditoriaus teisės paskirti asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, pasisakyta, kad pagal juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą bankroto byloje tenkinami tik bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Tuo tarpu į klausimą, ar konkretus asmuo yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, t. y. ar jis turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, turi būti atsakyta kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje. Taigi, pareiškėjui BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje pareiškus 121 309 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, būtent pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje teismai turėjo spręsti (ir pagrįstai sprendė) klausimą, ar pareiškėjas yra BUAB „Inedia Trans“ kreditorius, t. y. ar 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius J. K. turėjo reikalavimo teisę BUAB „Inedia Trans“, kurią galėjo sutartimi perleisti pareiškėjui.

Paskolos sutarties aiškinimas, kad dalis paskolos davėjo turto jo bankroto procese gali būti neskirstoma, o perduodama paskolos davėjo akcininkui paskolos davėjui pasibaigus dėl bankroto, nesuderinamas su imperatyviu nemokumo proceso teisiniu reglamentavimu, pagal kurį bendrovės savininkas (vienintelis akcininkas) gali pretenduoti tik į bendrovės turto dalį, likusią bankroto proceso metu patenkinus visų kreditorių reikalavimus. Toks aiškinimas neatitinka ir CK 6.128 straipsnio 3 dalies, pagal kurią paskolos davėjo likvidavimas lemia prievolės pagal paskolos sutartį pasibaigimą. Reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo pasibaigusi CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu, paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“ esant likviduotai dėl bankroto, todėl J. K. negalėjo būti perleista pareiškėjui. Konstatavę niekinį Reikalavimo perleidimo sutarties pobūdį dėl šios sutarties dalyko neatitikties įmanomumo reikalavimui, bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė niekinio sandorio teisines pasekmes ir atsisakė patvirtinti pareiškėjo šios sutarties pagrindu pareikštą finansinį reikalavimą. 

Nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis skiriasi priklausomai nuo nemokumo byloje sprendžiamo klausimo. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats, todėl teismo aktyvumas, skirtas aplinkybėms, padedančioms kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, aiškintis, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditoriaus reikalavimas. 

_____

Nutartyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo pabrėžta, kad, atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. Toks kadastrinių matavimų atlikimas pagal LKS-94, jeigu iki šiol pagal šią sistemą nebuvo atliktas, yra reikalingas prieš atliekant bet kokius tolimesnius teisinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės.

Kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma. Kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo.

_____

Jau šią savaitę aptartoje nutartyje dėl komercinės nuomos sutarties šalių teisės susitarti, kad nuomininkas atsisako teisės reikalauti sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui, išaiškinta, kad šalis siejant komerciniams nuomos santykiams CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma nesaugo jokio viešojo intereso, gintino imperatyvia forma. Komercinių nuomos santykių ir CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos pobūdis suponuoja išvadą, kad nuomininkas turi teisę ir nepasinaudoti jam suteikta teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui, be to, nuspręsti nepasinaudoti šia teise nuomininkas gali ne tik jau pasikeitus išnuomoto daikto savininkui, bet ir iš anksto, nuomos sutarties sudarymo metu. Šios teisės normos imperatyvumo civilinių ar vartojimo sutartinių teisinių santykių kontekste teisėjų kolegija nevertino, nes tai yra už šios bylos ginčo dalyko ribų.