Pasirodė aštuntasis periodinio leidinio „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeris

Rugsėjo 16 d. šiemet arbitražo teisei Lietuvoje ypatinga – šiandien vyksta Vilniaus komercinio arbitražo teismo organizuojama kasmetinė, tarptautinė Vilniaus arbitražo diena, kurioje dalyvauja ir pranešimą skaito vienas iš žymiausių šių laikų tarptautinio arbitražo ekspertų Gary B. Born.

Kartu su šiuo ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono arbitražo metų renginiu Vilniaus komercinio arbitražo teismas ir advokatų kontora TGS Baltic pristato jau aštuntąjį vienintelio Lietuvoje vien tik arbitražui skirto periodinio leidinio – „Arbitražas. Teorija ir praktika“ – numerį.

Naujausiame žurnalo numeryje analizuojamos tiek tokios konceptualios investicinio ir komercinio arbitražo temos, kaip arbitrų atskirųjų nuomonių įtaka arbitražo teismo sprendimo panaikinimui, tiek ir arbitražo teismo sprendimo panaikinimo ar atsisakymo pripažinti pagrindo – viešosios tvarkos – taikymo problematika Lietuvos ir užsienio teismų praktikoje. Tad neabejotina, kad jame sau aktualių žinių ras kiekvienas arbitražu besidomintis žmogus.

Toliau kiekvienas šiemet leidinyje publikuojamas straipsnis pristatomas trumpai, o išsamiai su aštuntuoju „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeriu galima susipažinti leidyklos Justitia interneto svetainėje www.justitia.lt, Vilniaus komercinio arbitražo teisme ir artimiausiu metu aukštųjų mokyklų, kuriose dėstoma teisės programa, bibliotekose.

Gailė Juozapaitytė. Navigating In-house Privilege in International Arbitration

Straipsnyje analizuojami problematiniai aspektai ginčų, kylančių tarptautinio arbitražo procese dėl proceso dalyvių skirtingai vertinamos komunikacijos su įmonės vidaus teisininkais kaip (ne)priveligijuotos ir dėl to esančios išimtimi dokumentų rengimo procese.

Autorė išskiria tris komunikacijos su įmonės vidaus teisininkais privilegijų režimus – visiškos privilegijos režimas, jokios privilegijos režimas ir mišrus privilegijos režimas, kai komunikacijos apsauga yra ribota. Autorė pažymi, kad dėl to dažniausiai problemos gali kilti dokumentų rengimo stadijoje, nes viena iš šalių gali nuspręsti pateikti komunikaciją tarp šalies ir jos vidinių teisininkų, o kita šalis gali atsisakyti tai atlikti dėl informacijos konfidencialumo apsaugos. Nepaisant to, tarptautinių arbitražo institucijų taisyklės nepateikia jokių gairių dėl tokio pobūdžio konfliktų sprendimo, išskyrus Amerikos arbitražo asociacijos Komercinio arbitražo ir mediacijos taisykles bei Tarptautinės advokatų asociacijos taisykles dėl įrodymų, kuriose pateikiamos gairės yra aptariamos straipsnyje. Autorė daro išvadą, kad veiksmingiausias požiūris, sprendžiant minėtą konfliktą, būtų pasiekiamas įgyvendinant du principus: nustatant individualius kiekvienos šalies lūkesčius dėl komunikacijos su šalies vidaus teisininkais privilegijuotumo bei įvertinant tokių privilegijų reglamentavimą kiekvienos šalies jurisdikcijos teisės sistemoje. Tuo atveju, jei šie režimai skiriasi, arbitražo teismas turėtų taikyti plačiausios apsaugos principą.

Denis Parchajev, Dmitrij Mačiugin. Arbitrų atskirųjų nuomonių įtaka arbitražo teismo sprendimo panaikinimui, pripažinimui ir vykdymui

Atskirųjų nuomonių institutas pradėjo formuotis dar viduramžiais kol galiausiai įsitvirtino ir kontinentinės teisės sistemose bei sėkmingai paplito tarptautinių teismų, tribunolų ir tarptautinio proceso metu. Atskirosios nuomonės mokslininkų vertinamos nevienareikšmiškai: nors jos didina proceso skaidrumą, jų nauda gana dažnai kvestionuojama.

Autoriai pažymi, jog atskirųjų nuomonių instituto reglamentavimas skirtingose jurisdikcijose nėra vieningas – nors Vokietijoje tokio reguliavimo spraga lėmė atskirųjų nuomonių vertinimą kaip pasitarimų slaptumo principo ir viešosios tvarkos pažeidimą, Lietuvoje šio instituto reglamentavimas prisidėjo prie teisinio tikrumo ir lėmė, kad atskiroji nuomonė arbitražo procese savaime nesukuria pagrindo arbitražo sprendimo panaikinimui, atsisakymui jį pripažinti ar leisti vykdyti. Autorių įsitikinimu, atskirųjų nuomonių institutas ir jį palaikanti atitinkama teismų praktika ir teisinis reguliavimas sveikintini, nes užtikrina tinkamą atskirųjų nuomonių instituto naudojimą – arbitro, nesutinkančio su galutiniu arbitražo teismo sprendimu, galimybę išreikšti savo pagrįstą poziciją bei geresnę arbitražo proceso kokybę.

Greta Raulušonė. Advantages and disadvantages of emergency arbitration in comparison with interim relief

Tam tikrais atvejais arbitražo proceso metu šalių status quo išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus. Nepaisant to, šiai dienai laikinosios apsaugos priemonės arbitraže vis dar taikomos be nuoseklios sistemos, o tai savo ruožtu sukelia problemų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tolesnio vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje autorė aptaria laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimo arbitražo, nacionalinio teismo ar skubaus arbitražo (angl., emergency arbitration) procesuose privalumus ir trūkumus.

Autorės nuomone, skubaus arbitražo institutas yra geresnis sprendimas sprendžiant klausimus iki arbitražo teismo sudarymo, nes jis turi keletą privalumų, įskaitant didesnį konfidencialumą ir arbitrų lankstumą renkantis atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, autorė pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių siekimas per nacionalinius teismus išlieka populiarus šalių pasirinkimas, nes tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, sprendžiant dėl disponavimo turtu), nacionalinio teismo sprendimo vykdymas gali būti efektyvesnis, leidžiantis ex parte taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nukreipti jas prieš trečiuosius asmenis. Taigi, autorė daro išvadą, kad kiekviena laikinųjų apsaugos priemonių procedūra turi savų privalumų, o tinkamos procedūros pasirinkimas galiausiai priklauso nuo to, kuri procedūra yra labiausiai palanki, įvertinus bylos specifines aplinkybes.

Tadas Varapnickas. Arbitražo teismo sprendimas, viešoji tvarka ir (galimai) korupcinė veika: kur brėžti ribą?

Tiek nacionalinis, tiek tarptautinis arbitražo teismo sprendimų reglamentavimas numato galimybę esant aiškiai apibrėžtiems pagrindams nacionaliniams teismams panaikinti arba atsisakyti leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą. Atitinkamai, straipsnyje autorius analizuoja vieno iš dažniausiai pasitaikančių arbitražo teismo sprendimo panaikinimo ar atsisakymo pripažinti pagrindo – viešosios tvarkos – taikymą Lietuvos teismų praktikoje bei aptaria daug dėmesio sulaukusią ABL prieš Alstom bylą ir trijų valstybių teismų skirtingą požiūrį į viešosios tvarkos sampratą, lėmusį kardinaliai skirtingus valstybių vidaus teismų sprendimus.

Autorius daro išvadą, jog nacionalinių teismų vaidmuo arbitražo procese turėtų išlikti ribotas. Siekiant suderinti kovą su korupcija ar kita nusikalstama veika bei tuo pačiu nepažeisti principo, jog arbitraže apeliacijos proceso nėra, turi būti laikomasi dviejų kertinių principų – visus argumentus ir įrodymus pateikti arbitražo procese, įrodymus korupcija vertinti remiantis principu, jog labiau tikėtina, kad buvo nei nebuvo, o naujų įrodymų pateikimo galimybę nacionaliniams teismams vertinti kaip išimtinę ir kiekvienu atveju situaciją įvertinti ad hoc, pavyzdžiui, arbitražo teismui atsisakius vertinti pateiktus įrodymus ar pasirinkus netinkamą įrodinėjimo standartą.

Arnas Urbutis. Should parties be compelled by law to attempt Alternative Dispute Resolution

Autorius nurodo, kad alternatyvus ginčų sprendimas dažnai yra tinkamiausia ginčo sprendimo priemonė, nes ji suteikia daug pranašumų, palyginti su teisminiu bylinėjimusi. Pagrindinis alternatyvių ginčų sprendimų privalumas yra tas, kad jis suteikia šalims lankstumo nuspręsti, kaip jos nori išspręsti ginčą. Be to, alternatyvus ginčų sprendimas suteikia ne tik daugiau lankstumo, tačiau taip pat dažniausiai yra pigesnis, greitesnis ir privatesnis ginčų sprendimo būdas. Atitinkamai, toliau autorius analizuoja, kokie yra alternatyvūs ginčų sprendimo būdai bei plačiau aptaria šių būdų privalumus ir trūkumus.

Vis dėlto, autorius daro išvadą, kad ginčo šalys neturėtų būti įstatymais verčiamos bandyti spręsti ginčus alternatyviaisiais ginčų sprendimo būdais. Alternatyvusis ginčų sprendimo būdas turėtų būti naudojamas tik tada, kai pačios šalys su tuo sutinka, pavyzdžiui tokį būdą įtvirtina sutartyje. Tuo atveju, jei šalys bus verčiamos ginčus spręsti alternatyviai, tikėtina, jog toks ginčų sprendimas bus mažai sėkmingas, kadangi šalys neturės suinteresuotumo ginčą spręsti tokiu būdu. Atitinkamai, nėra jokios prasmės reikalauti, jog šalys priverstinai spręstų ginčus alternatyviais būdais.

Vahid Rezadoost. Due process in International Investment Arbitration – Reflections on Annulment proceedings in ICSID and Swiss Federal Tribunal

Tinkamas procesas, kaip viena svarbiausių arbitražo proceso garantijų, atlieka svarbų vaidmenį organizuojant sąžiningą ir teisingą procesą bei užtikrina ginčo šalių lygybę. Atitinkamai, šiame straipsnyje daugiausia dėmesio autorius skiria sprendimo panaikinimo instituto taikymams pagal ICSID ir Šveicarijos arbitražo teisę, kaip vieną iš tinkamo proceso sudėtinių dalių. Autorius straipsnyje nurodo, kad svarbiausia tinkamo proceso apraiška yra teisė būti išklausytam, kuri reiškia, kad šalys „turi būti išklausytos visais klausimais, turinčiais įtakos jų teisinei padėčiai“. Vis dėlto, tam, kad teisės būti išklausytam pažeidimas būtų pripažintas sprendimo panaikinimo pagrindu, atitinkamas prašymas panaikinti sprendimą ne tik turi būti pateiktas laiku, bet ir teisės būti išklausytam pažeidimas turi būti esminis siekiant konkretaus sprendimo panaikinimo.

Atitinkamai, autorius daro išvadą, kad pavėluoti arba nesvarbūs prašymai negali būti laikomi teisėtu pagrindu panaikinti arbitražo teismo sprendimą.

Adnan Jaafar. Umbrella clause in the eye of BIVAC v Paraguay tribunal

Daugėjant dvišalių investicinių susitarimų, taip pat daugėja ir investicinių ginčų. Tokių ginčų pagrindas, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti tarpvalstybinė sutartis arba šalių susitarimas. Vis dėlto, investicinio arbitražo teismai situacijas, kai nagrinėjami reikalavimai kylantys iš sutartinių bei tarpvalstybinių sutarčių, sprendžia skirtingai. Autorius nurodo, jog sprendžiant reikalavimus, kylančius iš šalių susitarimo, yra svarbūs keli veiksniai, įskaitant, skėtinės išlygos (angl., umbrella clause) buvimą sutartyje. Vis dėlto, dėl tokios išlygos buvimo, investicinio arbitražo teismai vieningos pozicijos neturi. Dėl šios priežasties, nesant vieningos doktrinos buvo priimti skirtingi sprendimai dėl ieškinių jurisdikcijos ir priimtinumo.

Atitinkamai, šiame straipsnyje autorius toliau atkreipia dėmesys į skirtingas teisininkų ir teismų sukurtas skėtinės išlygos aiškinimo doktrinas. Be to, jame atskleidžiamos skirtingos tribunolų pozicijos SGS bylose ir ginče BIVAC prieš Paragvajų.

Vitalija Baranovienė. Vilnius court of commercial arbitration: 2021 statistical report

Straipsnyje Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) pirmininkė Vitalija Baranovienė apžvelgia 2021 m. arbitražo ginčų Vilniaus komercinio arbitražo teisme statistiką bei pokyčius, lyginant juos su ankstesniais metais. Ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija apie VKAT administruojamas bylas – bylų skaičių, šalių kilmę, ginčų sumą, arbitražo kalbą ir vietą, ginčų pasiskirstymą pagal ekonomikos sektorius, arbitražo teismo formavimo ir arbitrų nušalinimų statistiką bei vidutinę arbitražo proceso trukmę Vilniaus komercinio arbitražo teisme 2021 metais.

Statistika išties įdomi. Pavyzdžiui, 2021 m. vidutinė ginčo suma išaugo iki 0,43 mln. Eur, kai tuo tarpu 2020 m. ginčo suma siekė 0,26 mln. Eur. Tuo tarpu 2021 m. arbitražo bylų trukmė trumpėjo – ji vidutiniškai siekė 6,2 mėnesius nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo, lyginant su 8,2 mėnesio 2020 m. Vis dėlto, 2021 m. VKAT pirmininkės paskirtų arbitrų moterų skaičius sumažėjo – buvo paskirta tik 16 moterų, kai tuo tarpu, 2020 m. VKAT pirmininko paskirtų moterų arbitrų buvo 23.

Informaciją parengė advokatų kontoros TGS Baltic jaunesniosios teisininkės Akvilė Medvedevaitė ir Emilija Valentinaitė