Nuo rugpjūčio įsigaliojo pokyčiai dėl tėvadienių
Nuo šio rugpjūčio pasikeitė papildomų poilsio dienų, vadinamųjų tėvadienių, suteikimo tvarka. Darbo kodeksas (DK) išplėtė darbuotojų, turinčių teisę į tokias poilsio dienas, grupę. Tiesa, dėl šio pakeitimo kai kurie darbuotojai nebetenka atskiros teisės į laisvą darbo dienos pusdienį pirmąją mokslo metų dieną.
Kas nuo šiol papildomai galės prašyti laisvadienių?
Buvo atsižvelgta į jautrios socialinės grupės darbuotojus, kurie faktiškai augina du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai iki 12 metų yra neįgalūs. Iki pakeitimo, tokius vaikus auginantys tėvai turėjo teisę tik į vieną papildomą laisvadienį per mėnesį, o nuo šio rugpjūčio – turės teisę į 2 papildomas poilsio dienas per mėnesį.
Taip pat buvo pagerintos sąlygos darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki 12 metų – jie turės teisę į vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius arba galės atitinkamai susitrumpinti darbo laiką aštuoniomis valandomis per tris mėnesius.
Kaip ir anksčiau, išlieka ta pati teisė darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du sveikus vaikus iki 12 metų, suteikiant 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpinant darbo laiką dviem valandomis per savaitę. O darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, paliekami tie patys 2 papildomi laisvadieniai per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę).
Atkreiptinas dėmesys, kad visi išvardintieji darbuotojai, turintys teisę į papildomą poilsio laiką, netenka atskiros teisės į kitą DK lengvatą, t. y. į laisvą darbo dienos pusdienį pirmąją mokslo metų dieną, už kurį mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Tiesa, šį galima suplanuoti ir išnaudoti iš vadinamųjų tėvadienio / mamadienio.
Ar mamadieniai / tėvadieniai laikomi atostogomis ir kaupiasi?
Papildoma poilsio diena nėra laikoma atostogomis. Nors už papildomas poilsio dienas ir mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, šios dienos jokiu būdu nėra laikomos atostogomis.
Kasmetinių atostogų atveju taikomas atostogų suteikimo reglamentavimas, tačiau, nors tėvadieniai ir yra papildomas poilsio laikas, atostogų reglamentavimas jiems nėra taikomas. Todėl šios dienos nesikaupia ir, jeigu darbuotojas nepasinaudoja papildoma poilsio diena ar dienomis kaip jam priklauso, šios poilsio dienos už praėjusį laikotarpį nesikaupia ir gali būti nesuteikiamos.
Taigi, jeigu darbuotojas pats nesinaudoja savo teise į papildomą poilsio laiką, iš anksto įteikdamas darbdaviui rašytinį prašymą, kaip nustatyta DK 25 straipsnyje, tokiu atveju darbdavys tokio papildomo poilsio laiko ir nesuteikinėja.
Kiek valandų atitinka viena papildoma poilsio diena?
DK 138 straipsnyje įtvirtintoje nuostatoje yra atsižvelgiama į įprastinę 8 val. darbo dieną, kai darbo sutartyje sulygta dėl 40 val. darbo savaitės. Taigi vienas papildomas laisvadienis atitiktų 8 valandas. Tuo atveju, jei darbo sutartyje sulygta dėl 20 val. darbo savaitės, darbuotojui suteikiamas proporcingai trumpesnis papildomas poilsio laikas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas sulygęs dėl 20 val. per sav. ir augina vieną vaiką iki 12 metų, tuomet jam per tris mėnesius priklausytų 1 papildoma poilsio diena, o ši atitiktų 4 valandas. Arba tokiam darbuotojui galėtų būti sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per tris mėnesius.
Ar gali darbdavys nesuteikti mamadienio ar tėvadienio?
Ne, negali, jei darbuotojas turėdamas teisę į tokį laiką to pareikalauja. Darbuotojui, turinčiam tokią teisę ir pateikus prašymą dėl papildomo laisvadienio, darbdaviui atsiranda pareiga jį suteikti per einamąjį mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas tokį prašymą pateikia likus savaitei ar dienai iki einamojo mėnesio pabaigos, pasibaigus jo kasmetinėms atostogoms ar laikinajam nedarbingumui, darbdavys privalo darbuotojui suteikti poilsio laiką iki to mėnesio pabaigos. Jei darbdavys negali suteikti poilsio laiko darbuotojo prašyme nurodytu metu, šalys turėtų susitarti dėl kito abiem tinkančio laiko, tačiau šis turi būti suteikiamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos.
Kaip darbdaviui įvertinti, kad darbuotojas faktiškai augina vaiką?
Jau yra susiformavusi teisminė praktika šiuo klausimu. Teismas yra pasisakęs, kad vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. O šie yra visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Taigi darbdavys kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar darbuotojas su vaiku ar vaikais palaiko nuolatinį ryšį. Vien tai, kad darbuotojas vykdo pareigą materialiai išlaikyti ir aprūpinti vaiką, bet aktyviai nedalyvauja vaiko ar vaikų gyvenime, galėtų būti nelaikoma, kad darbuotojas faktiškai augina vaiką.
Ką daryti darbuotojui, jei darbdavys nesutinka suteikti papildomo poilsio laiko?
Tokie ginčai sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Parengė Diana Gečienė, AVERUS teisininkė
