LVAT: VRK sprendimas dėl draudimo kandidatuoti į Seimą po apkaltos buvo teisėtas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjos buvusios Lietuvos Respublikos Seimo narės N. V. skundą (bylos Nr. R-1-602/2022) dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (Komisija) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo „Dėl politinės partijos „Drąsos kelias“ keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius N. V. neregistravimo“ teisėtumo, pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, jog skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjai pritaikytas rinkimų teisės apribojimas atitiko šio instituto paskirtį ir buvo proporcingas.
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės būti renkama į Seimo nares, kurios neleista įgyvendinti skundžiamu Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, kurio priėmimo metu nebuvo priimtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1029. LVAT praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu.
Nagrinėdamas administracinę bylą, LVAT 2020 metais kreipėsi konsultacinės išvados (Išvada) į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka proporcingumo vertinimo pagal Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnį.
Paskelbtoje Išvadoje EŽTT nurodė, kad kriterijai, kurie yra svarbūs sprendžiant, ar apkaltos proceso tvarka priimtas draudimas vykdyti parlamento nario mandatą viršijo proporcingumo ribas pagal 1 protokolo 3 straipsnį, turi būti objektyvūs ir leisti skaidriai atsižvelgti į svarbias aplinkybes, susijusias ne tik su įvykiais, dėl kurių atitinkamam asmeniui buvo surengta apkalta, bet ir su pareigomis, kurias šis asmuo ketina eiti ateityje. Jie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į institucijos, kurios nariu tas asmuo siekia tapti, tinkamo veikimo reikalavimus, taip pat į visos atitinkamos valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimus.
Vadovaujantis šiais išaiškinimais LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad vertinant pareiškėjos teisių suvaržymo proporcingumą, negali būti ignoruojama aplinkybė, kad pareiškėja realiai patyrė neigiamus padarinius dėl negalėjimo dalyvauti Seimo rinkimuose praėjus 6 metams po apkaltos, tačiau, anot LVAT, pareiškėja prieš tai buvo išvykusi ir nėra duomenų, kad ji būtų aktyviai dalyvavusi Lietuvos politiniame ar visuomeniniame gyvenime. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja demonstravo elgesį, kuris nėra suderinamas su pagarba šalies Konstitucijai, įstatymams, institucijoms, kurią EŽTT savo Išvadoje yra pripažinęs reikšmingu aspektu nustatant, ar rinkimų teisės suvaržymas konkrečiam asmeniui yra proporcingas.
Anot LVAT, pareiškėjos veiksmai, dėl kurių jai buvo surengta apkalta bei pareiškėjos elgesys po apkaltos neatitiko elgesio standartų rūpestingo ir apdairaus asmens, kuris gerbtų šalies Konstituciją, įstatymus ir institucijas, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad išnyko visos aplinkybės, dėl kurių jai buvo pritaikytas rinkimų teisės ribojimas.
Aptartos aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu, nepaisius pareiškėjai galiojusio iš Konstitucijos kylančio draudimo užimti Seimo narės pareigas, būtų buvę pažeisti valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimai, Seimo nario pareigoms keliami reikalavimai, todėl skundžiamu Komisijos sprendimu jai pritaikytas rinkimų teisės apribojimas atitiko šio instituto paskirtį ir buvo proporcingas. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei EŽTT jurisprudencijoje suformuluotus kriterijus, LVAT pareiškėjos skundą atmetė.
