M. Povilanskas. Lietuviška Temidė – dama su išmaldos prašančia ranka
Gerbiamieji, kalbėdamas apie sudėtingą padėtį viešajame sektoriuje, negaliu nutylėti sunkumų, kuriuos patiria teismų sistema. Ji šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. Teisėjų atlyginimai tampa vis mažiau konkurencingi, o pati profesija praranda patrauklumą. Tai yra pavojinga, nes teismai yra konstituciškai atsakingi už teisingumo vykdymą. Taip kalba ne teismų savivaldos vadovai, ne teisėjai ir tikrai ne komentaro autorius. Tai yra Lietuvos Respublikos Prezidento žodžiai, ištarti skaitant metinį pranešimą. Nežinau, kaip kas suprato arba kaip kas norėjo suprasti, bet man pasirodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, metinio pranešimo metu, kalbėdamas apie padėtį teismų sistemoje, pastebėjo, kad tai jau ne problema, bet pavojus teisinės valstybės pamatams.
Turiu pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento nuogąstavimai apie padėtį Lietuvos teismų sistemoje ne iš piršto laužti. Pagalvokite patys: teisėjas, teismo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos valstybei tarnaujantis nuo 2004 metų, iš kurių 6 metus apylinkės ir apygardos prokuratūrose, kurio sprendimai lemia Jūsų ir kitų žmonių likimus, kas mėnesį „į rankas“ uždirba 2146 eurus. Teisėjo padėjėjas, kuris padeda teisėjui teisingumo vykdymo procese, apylinkių, ir dažnai apygardų teismuose, net neturi teisinio išsilavinimo. Teisėjo padėjėjas, tiesiog – teisės fakulteto studentas. Tokio padėjėjo darbo užmokestis dažnais atvejai yra iki 600 eurų ‚į rankas“. Svarbu ir tai, kad teisėjo padėjėjo – studento paklausus, ar jis po studijų baigimo liks teismų sistemoje ir sieks teisėjo karjeros, beveik visais atvejais atsakymas toks pats – „tikrai ne, pasisemsiu patirties, gausiu diplomą ir eisiu į privatų sektorių“. Nesupraskite manęs neteisingai, aš nenoriu pasakyti, kad šiandien Jūsų ir kitų žmonių likimus sprendžiantys teisėjai ir jų komandų nariai yra ne kompetentingi, tiesiog – jie yra pigūs. Būkite ramūs, šiuo metu Jūsų ir kitų žmonių likimus sprendžia tikrai kompetentingi ir savo darbui atsidavę profesionalai. Šiandien savo pastebėjimais noriu iškelti klausimą, kas bus vėliau? Jau minėjau, kad jauni ir talentingi teisininkai į teismus ateina tik ‚pasisemti patirties“.
O toliau bus taip – tie kurie dabar sprendžia Jūsų ir kitų žmonių likimus nueis, išeis (priminsiu, dabartiniai teisėjai – savo darbui atsidavę profesionalai), ir jų vietas užims ……nežinau kas…. ir nenoriu būti blogu pranašu, bet tikriausiai tie kurie daugiau niekur netinka.
Taip nenutiktų, jeigu talentingi ir gabūs jauni teisininkai jaustų, kad jų sprendimai diktuoja „teisines madas“, kad visa teisinė sistema paremta tų pačių teismų suformuotu precedentu. Tuo pačiu kviečiu visus suprasti, kad jaunam žmogui, neišskiriant teisininko, reikia ne tik dvasinės – vidinės satisfakcijos už atliktą darbą, jie nori ir teisingo materialinio atlygio. Nenoriu kalbėti apie konkrečius pavyzdžius ir konkrečias bylas, kur teismuose arba prokuratūroje užaugę profesionalai, savo kompetencija ir talentu „sumala į miltus“ ikiteisminio tyrimo institucijų plačiai „išreklamuotus rezonansus“, bet tik pastebėsiu, kad būtų malonu, kad mano ir Jūsų, o tai reiškia visos valstybės, interesus gintų aukščiausios kompetencijos profesionalai. Taigi, kiek gebėjau, Lietuvos Respublikos Prezidento metiniame pranešime paminėtą pavojų sukonkretinau. Bet, ar yra sprendimų, kurie leistų išeiti iš patinės situacijos?
Taip. Tikrai yra. Ir yra sprendimas, kuris paliktų lietuvišką (Lietuvos) Temidę tik su užrištomis akimis, bet neverstų ją nuolat tiesti išmaldos prašančią ranką. Beje, kad ir kaip bebūtų keista, bet Lietuvos Respublikos Prezidento aiškiai įvardintas pavojus, gali būti eliminuotas pritaikant jau dabar Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą.
Taigi. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Pripažinkite, reguliavimas tikrai pažangus ir užtikrinantis demokratinės valstybės vertybių apsaugą: nacionalinio transliuotojo finansavimas nepriklauso nuo politinės valios ir/ar nuo įtaką turinčių asmenų nuomonės bei simpatijų.
Priminsiu, kad tokio teisinio reguliavimo konstitucingumas jau yra patikrintas. Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutarime “Dėl įstatymų, kuriuose nustatytas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas” yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nustatęs tokį nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, pagal kurį pagrindinis nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos, uždraudžiant nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui gauti lėšų už transliuojamą reklamą ir nenumatant kitų reikšmingų finansavimo šaltinių (inter alia specialios rinkliavos), privalo užtikrinti, kad planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai įgyvendinti nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos, inter alia transliuojamų programų ir laidų; priešingu atveju, jeigu vienintelis reikšmingas nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis būtų valstybės biudžeto lėšos ir Vyriausybė rengdama valstybės biudžeto projektą bei Seimas tvirtindamas valstybės biudžetą turėtų plačią diskreciją nuspręsti dėl kiekvienais metais nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžių, būtų sudarytos prielaidos pažeisti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, kitas konstitucines vertybes, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti yra skirtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institutas.
Necituosiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, neteiksiu nuorodų į tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų bei teismų išaiškinimus apie teisės viršenybės ir teismų nepriklausomo principų reikšmę užtikrinant demokratinės valstybės pamatą (visi skaitantys tą žino). Tiesiog, užduosiu retorinį klausimą, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui labiau saugoma vertybė yra nacionalinis transliuotojas, bet ne nepriklausoma ir stipri teismų sistema? Ir kodėl, nacionaliniam transliuotojui taikomas finansavimo modelis negalėtų būti taikomas teismų sistemos finansavimui ?
Mindaugas Povilanskas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas, teismo pirmininko pavaduotojas
