Naujausia LAT praktika: nuo darbo teisės klausimų iki užstatytos valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu sąlygų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl darbo sutarties sąlygos – darbo funkcijų atlikimo vietos – pakeitimo ir darbuotojo nesutikimo su šiuo pakeitimu padarinių, aiškinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą DK 57 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma – darbuotojo darbo sąlygoms pakeisti reikalingas jo rašytinis sutikimas (DK 45 straipsnio 1 dalis), darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis (DK 57 straipsnio 6 dalis); darbuotojas rašytinio sutikimo per nustatytą terminą nepateikia arba atsisako jį išduoti (DK 45 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas nustato galimybę atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio pagrindu, kai pastarasis atsisako dirbti ne bet kokiomis pakeistomis darbo sąlygomis, o tik tomis, kurioms pakeisti reikalingas jo rašytinis sutikimas (DK 45 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui siekiant pakeisti kitas, negu nurodyta DK 45 straipsnio 1 dalyje, darbo sąlygas, darbuotojo rašytinis sutikimas nereikalingas. Toks aiškinimas visų pirma grindžiamas teisinio apibrėžtumo principu, nes pačioje DK 45 straipsnio 4 dalies nuostatoje, reglamentuojančioje kitų negu DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbo sąlygų pakeitimą, reikalavimo gauti darbuotojo rašytinį sutikimą nėra. Be to, sistemiškai analizuojant DK 45 straipsnio struktūrines dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų individuali svarba darbuotojui, lyginant jas su konkrečiai išvardytomis sąlygomis 1 dalyje, yra mažesnė – darbdavio inicijuojami pokyčiai paprastai yra minimalūs (darbuotojas perkeliamas į kitą skyrių, kabinetą, keičiamas jo pavaldumas, darbo priemonės, įrankiai) arba, pasikeitus darbo organizavimą reglamentuojančioms taisyklėms, yra neišvengiami (pavyzdžiui, dėl teisės aktų reikalavimų darbo saugai pakeitimo būtina koreguoti esamus darbo organizavimo procesus), arba tokie galimi būsimi pokyčiai jau buvo aptarti darbo sutarties sudarymo metu ir darbuotojui tuo metu buvo priimtini bei suderinti jo laisva valia (pavyzdžiui, kilnojamojo pobūdžio darbas). Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad darbuotojas, nesutikęs dirbti pakeistomis kitomis, negu nurodyta DK 45 straipsnio 1 dalyje, darbo sąlygomis, neįgyja teisės reikalauti jį atleisti iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių darbą keliems darbdaviams, netesybų už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką pasibaigus darbo santykiams mokėjimą, priminta, kad teisės doktrinoje nurodoma, kad darbo keliems darbdaviams sutartis yra tokia darbo sutartis, kurioje darbuotojas įsipareigoja savo darbo funkciją atlikti keliems darbdaviams, paklusdamas jiems visiems vienu metu (darbo laiko norma nedalijama), ar kiekvienam atskirai tam skirtą darbo laiko normos dalį (darbo laiko norma dalijama), o darbdaviai įsipareigoja už tai atlyginti. Šios sutarties tikslas – sudaryti sąlygas keliems darbdaviams įdarbinti vieną darbuotoją, atliekantį savo darbo funkciją atskirai kiekvienam arba vienu metu visiems darbdaviams, arba taip, kad jo atliekama darbo funkcija naudotųsi keli darbdaviai vienu metu ar iš anksto neapibrėžtu laiku. Svarbus tokios sutarties požymis – įmonių bendras tikslas, leidžiantis vienam darbuotojui atlikti darbą taip, kad tuo pačiu metu tenkintų jų bendrus arba kelių įmonių interesus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad teismai, vertindami byloje esančius įrodymus ir nustatydami reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovų faktiškai atliekamų darbo funkcijų pobūdžiu, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei dėl jų taikymo nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, padarydami išvadą, jog tarp ieškovų ir atsakovių faktiškai susiklostė darbo keliems darbdaviams teisiniai santykiai, todėl prievolė atsisakyti su ieškovais už ginčo laikotarpiu atliktą darbą kilo abiem atsakovėms lygiomis dalimis. 

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. 

_____

Nutartyje dėl servituto nustatymo, taip pat nuostolių dėl negalėjimo naudotis nekilnojamuoju turtu atlyginimo, pažymėti, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Ieškovo argumentas dėl būtinumo vienoje gyvenamojo namo fasado dalyje nustatyti 2,39 m pločio servitutą, siekiant pastatą prižiūrėti, remontuoti ir tinkamai naudoti, nepagrindžia objektyvaus būtinumo būtent pietvakarinėje žemės sklypo dalyje nustatyti tokio pločio praėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad siekis patogiau naudoti gyvenamąjį namą negali lemti objektyviai nebūtinų tarnaujančiojo žemės sklypo ribojimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, investavęs į nekilnojamojo turto įgijimą didelę pinigų sumą, ilgą laiką negalėdamas turtu naudotis bei jo valdyti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kartu negalėdamas atgauti į turtą investuotų pinigų, patyrė nuostolių, todėl šie turi būti atlyginti CK 6.261 straipsnio pagrindu. Ieškovas argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai procesiniuose sprendimuose nepasisakė dėl šių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad kadangi šis ieškovo reikalavimas yra išvestinis iš nuostolių atlyginimo reikalavimo, todėl bylą nagrinėję teismai, netenkindami ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų neišnuomojus gyvenamojo namo, pagrįstai netenkino ir reikalavimo priteisti palūkanas.  Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių privalomojo sveikatos draudimo galiojimą, kai asmuo laiku nesumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir atitinkamu laikotarpiu pasinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis, atkreiptas dėmesys, jog teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus kaltės, kaip vienos civilinės atsakomybės sąlygų viseto, klausimas. Teisėjų kolegija konstatuota, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių specifiką, jiems taikytino teisinio reglamentavimo sudėtingumą, ieškovės ir kitų už sveikatos draudimo sistemą atsakingų valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip neatitinkantis taikytinų principų ir suponuojantis kreditoriaus – valstybės kaltę. Aplinkybės sudarė atsakovei klaidingą lūkestį dėl jos draustumo privalomuoju sveikatos draudimu, jos veiksmai, atsižvelgiant į susiklosčiusią individualią situaciją, vertintini kaip pakankamai rūpestingi ir paneigiantys jos kaltę dėl sveikatos draudimo įmokos mokėjimo tvarkos pažeidimo.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimas, nuspręsta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ įtvirtintas pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų ir dėl šios priežasties nepagrįstai nusprendė, kad dėl pareiškėjos teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai, šiuo atveju turi būti sprendžiama pagal ĮRĮ normas. Neteisingai pritaikęs ginčo klausimo sprendimui taikytiną teisės aktą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šioje byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, ir nepagrįstai nutraukė dėl jos pradėtą apeliacinį procesą. JANĮ 111 straipsnio 5 dalies norma, įtvirtinanti teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas ar jo pakeitimai, įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., nes šiai normai nėra nustatyta vėlesnio įsigaliojimo išimtis. Taigi, dėl pareiškėjos procesinės teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai, turėjo būti sprendžiama pagal JANĮ 111 straipsnio 5 dalį.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu sąlygų, nuspręsta, kad iš teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas sau priklausantį statinį naudoja pagal paskirtį tik minimaliai ar jo nenaudoja apskritai, o tai savo ruožtu reiškia, kad žemės įsigijimas savo esme būtų siejamas su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės įsigijimo poreikį.  Ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimas be aukciono  tokioje situacijoje neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, o būtent visuomenės naudos ir efektyvumo principų. Tuo tarpu ieškovas, neįrodęs teismui aplinkybių, kurios turėtų lemiamos įtakos priešingai išvadai, gali pasinaudoti kitais teisiniais institutais efektyviai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, kurie mažiau ribotų žemės savininko teisių apimtį nei šios žemės pardavimas.

_____

Kaip jau buvo rašyta, LAT išnagrinėjo bylą dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (atsakovė, perkančioji organizacija) vykdytame Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkime. Konstatuota, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškovė, pateikdama pretenziją ir ieškinį, pagrindė savo siekį dalyvauti pirkime pagal jos prašomas pakeisti sąlygas, todėl įrodė būtinąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą. Tiek nuginčijus pirkimo sąlygą, tiek ją palikus galioti, tai sukeltų ieškovei tam tikras teisines pasekmes.