LVAT atmetė buvusio sveikatos apsaugos ministro apeliacinį skundą dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi konstatavo, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kuriame pripažinta, jog buvęs sveikatos apsaugos ministras A. V. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Nagrinėtu atveju pažeidimas pasireiškė tuo, kad A. V., eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, pasirašė įsakymus dėl viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, kuriose dirbo pareiškėjo sutuoktinė, įtraukimo į vėžio profilaktikos ir kontrolės programą vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą, investavimo į šiai plėtrai reikalingą infrastruktūrą, Kauno klinikų teikto projekto patvirtinimo bei finansavimo skyrimo. Pareiškėjas, kaip reikalauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, apie kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą neinformavo ir nuo šių sprendimų priėmimo nenusišalino.
Pasak bylą nagrinėjusios išplėstinės teisėjų kolegijos, esminę reikšmę vertinant pareiškėjo veiksmus turėjo tai, kad naują medicininę įrangą įsigijo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika, kurioje ginčo įsakymų pasirašymo metu gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas ėjo pareiškėjo sutuoktinė; naujai įsigyta įranga skirta naudoti būtent gydytojų onkologų radioterapeutų profesinėje veikloje, o į jos kainą buvo įskaičiuoti gydytojų radioterapeutų apmokymai.
Atsižvelgusi į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo tikslus, konstitucinį valstybės tarnybos skaidrumo imperatyvą, sekdama administracinių teismų praktika, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad privatus interesas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo prasme nebūtinai turi būti materialus; jis gali būti nukreiptas į konkretaus asmens naudos (įskaitant profesinę) sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Pagal pareiškėjo, kaip sveikatos apsaugos ministro, pasirašytus įsakymus naujai įsigyta medicininė įranga susijusi su tam tikra Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojų onkologų radioterapeutų, įskaitant šias pareigas ginčo laikotarpiu minėtoje klinikoje ėjusios pareiškėjo sutuoktinės, profesine (neturtine) nauda.
Pasak LVAT, šių aplinkybių pakako konstatuoti privatų pareiškėjo (jam artimo asmens – sutuoktinės) suinteresuotumą, galintį turėti įtakos pareiškėjo sprendimams jam atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjas, priimdamas ginčo įsakymus, veikė esant interesų konfliktui, todėl privalėjo vykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas – informuoti apie tokį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo ginčo įsakymų priėmimo.
Byloje taip pat pažymėta, kad pažeidimas nustatytas ir atsakomybė pareiškėjui taikoma ne dėl to, kad Kauno klinikoms buvo paskirta Europos Sąjungos fondų parama naujai medicininei įrangai įsigyti, o dėl pareiškėjo, kaip sveikatos apsaugos ministro, veiksmų, kurie susiklosčiusioje situacijoje neatitiko etikos bei skaidrumo standartų.
Atmetus A. V. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
