LAT išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl užsienyje bankrutavusio Lietuvos piliečio prievolės kreditoriui vykdymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. e3K-3-69-823/2022) dėl antstolio veiksmų jam atsisakius nutraukti vykdomąją bylą dėl 75 590,82 Eur skolos išieškojimo.

Nagrinėtoje byloje pareiškėja pateikė antstoliui skundą, prašydama nutraukti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo, nurodydama, kad 2019 m. Latvijos Respublikos teismo sprendimu buvo užbaigtas jos, kaip fizinio asmens, nemokumo procesas ir ji buvo atleista nuo skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėja teigė, kad jos bankroto administratorius 2018 m. birželio 5 d. informavo jos kreditorių apie Latvijos Respublikoje pradėtą pareiškėjos nemokumo procesą ir galimybę pateikti finansinį reikalavimą, tačiau kreditoriui finansinio reikalavimo nepareiškus jo reikalavimo teisė pasibaigė (suėjo senaties terminas).

Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. kitame procese pagal kreditoriaus ieškinį pareiškėjai priteisė nurodytą sumą kreditoriaus naudai, todėl tik nuo šios datos pareiškėjos prievolė savo kreditoriui galėjo būti vykdoma.

Kasacinis teismas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, išaiškino, kad dėl prievolės kreditoriui priverstinio vykdymo Lietuvoje iš Latvijoje bankrutavusio skolininko fizinio asmens turi būti sprendžiama pagal Latvijos Respublikos teisę.

Pagal Latvijos Respublikos teisinį reguliavimą būtina sąlyga skolininką atleisti nuo tam tikrų įsipareigojimų teismo sprendimu yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas. Tačiau sėkmingai užbaigus fizinio asmens skolinių įsipareigojimų panaikinimo procedūrą pasibaigia ne tik tos šio asmens prievolės, nuo kurių tolesnio vykdymo jis yra atleidžiamas teismo sprendimu, bet ir tos prievolės, kurios pasibaigia įstatymo pagrindu, t. y. suėjus kreditorių reikalavimų pateikimo senaties terminui (6 mėnesiai nuo įrašo apie skolininkui pradėtą nemokumo procesą padarymo Nemokumo registre).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Latvijos Respublikos teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nusprendė, kad skolininko prievolę kreditoriui galima pripažinti pasibaigusia dėl senaties, jeigu nustatoma, kad šį reikalavimą kreditorius galėjo, bet nepareiškė skolininko nemokumo procese per Latvijos Respublikos nemokumo įstatyme nustatytus terminus (be kita ko, konstatavus, kad užsienio kreditorius buvo tinkamai informuotas apie Latvijos Respublikoje vykstantį skolininko nemokumo procesą).

Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjos prievolė negali būti pripažinta pasibaigusia dėl senaties, nes ši atsirado po termino pareikšti reikalavimus nemokumo procese Latvijoje, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmus sprendimą kreditoriaus naudai. Be to, nagrinėjamoje byloje kreditoriaus didelis nerūpestingumas nenustatytas – jis reikalavimą išsiuntė pareiškėjos nemokumo administratoriaus pranešime nurodytais kontaktais, neturėdamas informacijos apie tai, kad pareiškėjos nemokumo administratorius yra pasikeitęs. Tuo tarpu pareiškėjos elgesys, neinformuojant nei savo nemokumo administratoriaus ir nemokumo bylą nagrinėjančio Latvijos Respublikos teismo apie Lietuvos apeliacinio teismo priimto sprendimo pagrindu kilusią pareiškėjos prievolę kreditoriui, nei Lietuvoje civilinę bylą nagrinėjančio teismo apie pareiškėjai pradėtą nemokumo procesą Latvijos Respublikoje, negali būti pripažintas sąžiningu, atitinkančiu fizinio asmens nemokumo proceso tikslus ir principus.

Sąžiningai bankrutuojantis asmuo iš bankroto proceso turi tikėtis ne atleidimo nuo skolų (jų „nurašymo“), o galimybės atkurti savo mokumą kartu užtikrinant maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Nemokumo procesas Latvijos Respublikoje grindžiamas sąžiningumo principu, pagal kurį nemokumo procese dalyvaujantys asmenys savo teisėmis turi naudotis ir savo pareigas vykdyti sąžiningai, skolininkas ir kreditorius negali naudotis nemokumo procedūromis siekdami nepagrįstai praturtėti.

Skolininko, kurio veiksmai užsienyje vykstančiame nemokumo procese neatitinka sąžiningumo principo (skolininkas nuslepia nemokumo procesui reikšmingą informaciją apie turimus kreditorius, taip suvaržydamas pastarųjų galimybę šiame procese pareikšti savo reikalavimus), teisės negali būti ginamos kreditorių sąskaita. Skolininkas, pasirinkdamas neatskleisti informacijos apie jam žinomus kreditorius (taip pat ir kreditorius, kurių reikalavimai atsirado nemokumo proceso metu), prisiima riziką, kad jam pradėtas nemokumo procesas neturės įtakos šių kreditorių reikalavimams, t. y. prievolės šiems kreditoriams turės būti vykdomos neatsižvelgiant į nemokumo proceso pabaigą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija