TeismaiUniversitetai

Ar Žmogaus Teisių Konvencija efektyvi karo Ukrainoje kontekste?

COVID-19 pandemija, regioninė migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, karas Ukrainoje iškėlė beprecedentinius iššūkius žmonijai ir žmogaus teisėms, kaip niekad aktyviai ieškoma atsakymų į sudėtingiausius teisinius ir vertybinius klausimus Europai, demokratijai. Kiek šiuo požiūriu aktuali ir reikšminga Europos Žmogaus Teisių Konvencija? Ar turime ir galime gyventi pagal jos saugomus principus? Šie aspektai aptarti Vilniaus universitete (VU) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europos žmogaus teisių konvencija kaip visuomenės teisinio švietimo priemonė augančios teisės viršenybės svarbos kontekste“.

Diskusija surengta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininko Robert Spano vizito Lietuvoje metu, joje taip pat dalyvavo EŽTT teisėjas nuo Lietuvos Egidijus Kūris, Teismo kanclerio pavaduotojas Abel Campos, ir Lietuvos teisės ekspertai: Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis bei Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė.

Diskusiją pradėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas Robert Spano papasakodamas, kaip Europos teisę Konvencijos kontekste paveikė pandemija. Pasak jo, Konvencija patyrė esminį sukrėtimą: „Pirmasis bet kokios teisės viršenybės principas – pagarba žmogaus teisėms ir teisėtumas. Pandemijos metu sprendimai buvo priimti labai greitai, vyriausybės turėjo atsižvelgti į tuo metu tik aiškėjusius mokslinius duomenis, sprendimus lėmė migloti įrodymai ir neaiški reguliavimo sistema. Būtent tokiose situacijose Konvencijai kyla rimti iššūkiai“,– sako jis.

Esą pandemijos metu išliko daug jautrių klausimų, kaip kad privaloma vaikų vakcinacija nuo užkrečiamų ligų, pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos užtikrinimas. Teismai turės įvertinti, kokiu mastu valstybių reakcija atitiko pandemijos keliamą grėsmę. „Konvencija turi spręsti ne tik žmogaus sukeltas problemas, bet ir gamtinius reiškinius, stichijas. Gal ji veikia kiek kitaip, kai kalbama apie gamtos sukeltus padarinius, tačiau laikas parodys, kokie sprendimai bus priimti nacionaliniuose ir Europos teismuose“,– sako R. Spano.

Teisėjas taip pat adresavo karo Ukrainoje klausimą ir apibūdino Rusijos veiksmus šioje šalyje kaip didžiausią pasaulinės tvarkos katastrofą. Visgi, jo teigimu, šiandieniniai įvykiai nereiškia, kad Konvencija neveikia. „Konvencija yra savanoriškais jos narių veiksmais pagrįsta sistema. Pati konvencija – tik žodžiai popieriuje. Konstitucijoje gali būti gražiausios formuluotės, visos Jungtinių Tautų nuostatos, tačiau žmonės turi jas ginti ir pagal jas gyventi. O kai siunčiamos raketos į žmonių namus – joks įstatymas nebus pajėgus to užkirsti“, – sako jis.

R. Spano papasakojo ir apie EŽTT veiksmus karo kontekste. „EŽTT reaguos kaip teismas. Mes turime jurisdikciją nagrinėti bylas, kurios bus iškeltos prieš Rusijos Federaciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie bus padaryti, kol Rusijai galios Konvencija, t.y. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Sprendimai bus labai sudėtingi. Dabar žmogaus teisių principai ypač svarbūs, tad turime galimybę reaguoti tvirčiau. Demokratija ir žmogaus teisės nėra savaime suprantamas dalykas – turime imtis veiksmų dėl jos“.

Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė papasakojo apie EŽTT, Konvencijos ir Lietuvos teisės santykį. Pasak jos, Konvencija yra labiausiai Lietuvos žmogaus teisės sistemą įtakojusi sutartis, o santykis tarp jos ir Lietuvos teisės sistemos – draugiškas. „Mes išvystėme draugišką požiūrį į tarptautinius įsipareigojimus. Praktikoje mūsų teismas labai dažnai remiasi EŽTT praktika ir be galo gerbia tarptautinius teismus. LRKT ne kartą aiškiai pabrėžė ypatingai svarbų principą – Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija yra konstitucinė valstybė, ir tai reiškia narystę NATO ir ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.“

Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos dekanės Lyros Jakulevičienės nuomone, vis tik pandemija nebuvo tas precedentas, kuris visiškai pakeistų pusiausvyrą, vertybes, įtvirtintas konvencijoje. Pasak jos, visi teismai dažniausiai pateisindavo vyriausybių taikomas priemones, atsižvelgdami į socialinio solidarumo principą, kad patys asmenys turi būti atsakingi, tačiau kol kas išvadų daryti dar negalima, nes praktika negausi. Kitokias tendencijas ji įžvelgė migracijos krizės klausimu: „EŽTT praktika tikrai vystėsi sparčiai, svarbiausias kausimas visiems buvo apgręžimo politika, pokyčiai jurisprudencijoje ten matyti. Atsižvelgta į tokius dalykus, kaip kad, žmonių elgesys, pavyzdžiui, ar dalyvavo šturmuose, ar kreipėsi prieglobsčio legaliais būdais. Ateityje matysime daug įdomių sprendimų“,- sako jis.

Konvencijos reikšmę ir indėlį demokratiniame pasaulyje aptarė ir VU TF dekanas prof. Tomas Davulis. Jo teigimu, Konvencija ir EŽTT atspindi didelį visuomenės siekį būti europiečiais ir leido politikams bei teisėjams priimti labai svarbius ir sunkius sprendimus: „Tai neabejotinas civilizacijos laimėjimas ir garantas, kuris leidžia tikėti ateitimi, be baimės kurti individualiai ir kolektyviai. Taip pat mane žavi atsiradęs konstitucijos dinamizmas, iš praktinių pavyzdžių matome, kaip EŽTT veikla keičia ir mūsų konstitucijos nuostatų turinį, suteikia jai 21 amžiuje reikalingo modernumo, atsiranda neparašyti sakiniai, kurie ne apriboja, o gina. Tokia teisės kūrimo sistema tampa daugiapoline, ne monopolistine, ne viską žinančia ir norinčia kontroliuoti.“

EŽTT teisėjas nuo Lietuvos Egidijus Kūris akcentavo teisės ir Konvencijos galią būti atsaku kylantiems iššūkiams. „Aš manau, kad teisė gali būti atsakas, kai kalbame apie Konvenciją ir kitus dokumentus. Nors, galbūt, man ar kitiems teisininkams ir nepatinka tam tikri suformuluoti dalykai, tačiau tai yra kažkoks bendras vardiklis, ji nustato tam tikras ribas. Tačiau, jei piliečiai nenori gyventi pagal šias taisykles, jos galios labai ribotos.“

Lietuvoje viešintis Teismo kanclerio pavaduotojas Abel Campos kalbėdamas apie Konvencijos reikšmę teigė, jog ji įtvirtino pozityvius standartus Europoje, ir šiandienos įvykiai nereiškia, kad ji kažkur nesuveikė. „Kai vienas žaidėjas nesilaiko taisyklių, tuomet žaisti be galo sunku. O juk taip ir įvyko. Vienas iš žaidėjų visiškai atsisakė taisyklių ir pradėjo žaisti savo žaidimą. Mes, kaip bendruomenė, negalime su tuo susitaikyti ir nesitaikstysime. Tačiau kai valstybė nesilaiko taisyklių, nereiškia, kad sužlugo sistema. Tai reiškia, kad įvyko kažkas, dėl ko tos priemonės veiksmingumas nebėra šimtaprocentinis ir reikia galvoti, ką dėl to daryti, kad taisyklės galiotų visiems. Mes ir stengiamės ai užtikrinti“.

Diskusiją organizavo LR Teisingumo ministerija kartu su Konstituciniu Teismu, Teisėjų taryba ir Vilniaus universitetu.

Diskusijos įrašas prieinamas čia.

Back to top button