Konstitucinis Teismas: Vyriausybė galėjo nustatyti įstatymo nuostatomis pagrįstus valstybės paveldėtos nedalomo nekilnojamojo daikto dalies perdavimo kitos tokio daikto dalies savininkui būdus

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punktas (2015 m. kovo 13 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis gali būti perduodama kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) nuosavybėn jame nustatytais būdais, neprieštarauja Konstitucijai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs savo nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje ginčas kilo, be kita ko, dėl kitam savininkui (bendraturčiui) priklausančios dalies atidalijimo iš jam kartu su valstybe priklausančio nedalaus nekilnojamojo daikto (buto) ir valstybei priklausančios (ją paveldėjus) tokio nekilnojamojo daikto dalies perdavimo kitam šio daikto savininkui (bendraturčiui), atitinkamai valstybės naudai priteisiant kompensaciją pinigais.

 Pareiškėjas savo abejones ginčyto teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, atitiktimi Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams, Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui iš esmės grindė tuo, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį valstybei priklausantis nekilnojamasis daiktas privačių asmenų nuosavybėn gali būti perduodamas, pasak pareiškėjo, tik pagal šios dalies 2 punktą, t. y. tik viešo aukciono būdu, tuo tarpu pagal Taisyklių 50 punktą galimi kiti nei nustatytasis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte valstybei priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo privačių asmenų nuosavybėn būdai.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtino Taisykles įgyvendindama Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pavedimą nustatyti, be kita ko, valstybės paveldėto turto realizavimo tvarką. Vadinasi, Vyriausybė turėjo įgaliojimus 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtinti Taisykles ir jose nustatyti valstybės paveldėto turto realizavimo tvarką.

Spręsdamas dėl ginčyto Taisyklių 50 punkto atitikties minėtoms Įstatymo nuostatoms, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, valstybei priklausanti nedalaus nekilnojamojo daikto dalis kito subjekto, be kita ko, kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų), nuosavybėn gali būti perduodama vienu iš dviejų Įstatyme nustatytų pagrindų: pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą – šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka parduodama viešame aukcione arba pagal šios dalies 8 punktą – perduodama kito subjekto nuosavybėn kitais kitų įstatymų nustatytais būdais, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka arba atidalijant atitinkamą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka; šis CK įtvirtintas teisinis reguliavimas gali būti taikomas atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą priimant sprendimus dėl būdo, kuriuo valstybei priklausanti nedalaus nekilnojamojo daikto dalis perduodama kito subjekto, be kita ko, kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų), nuosavybėn, taip pat pasirinktu būdu perduodant ją kito subjekto nuosavybėn, turi būti vadovaujamasi Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, be kita ko, visuomenės naudos principu (užtikrinant visuomenės interesų tenkinimą), efektyvumo principu (siekiant maksimalios naudos visuomenei), racionalumo principu (nešvaistant valstybės turto).

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pagal Įstatyme, be kita ko, jo 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktuose, įtvirtintą teisinį reguliavimą, valstybei priklausanti nedalaus nekilnojamojo daikto dalis kitam (kitiems) tokio daikto dalies (dalių) savininkui (savininkams) gali būti perduodama, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka, jei taip, be kita ko, užtikrinamas visuomenės interesų tenkinimas, siekiama maksimalios naudos visuomenei, nešvaistomas valstybės turtas.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokiu Įstatyme, be kita ko, jo 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktuose, įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos užtikrinti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, taip pat ir jai priklausanti nedalaus nekilnojamojo daikto dalis, būtų perduodamas kitų subjektų nuosavybėn tik tokiu būdu, kad, viena vertus, būtų tenkinami visuomenės poreikiai, valstybės turtas tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei, kita vertus, nebūtų pažeistos kitų asmenų, tarp jų kitos tokio nedalaus nekilnojamojo daikto dalies savininko (savininkų), konstitucinės teisės.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta ir tai, kad, pagal minėtą Įstatyme įtvirtintą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn teisinį reguliavimą, kitų asmenų, be kita ko, kitos nedalaus nekilnojamojo daikto, kurio dalis nuosavybės teise priklauso valstybei, dalies savininko (savininkų), konstitucinių teisių apsaugos garantijų turi paisyti visos valdingus įgaliojimus turinčios institucijos, įgyvendindamos įgaliojimus valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityse.

Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą Taisyklių 50 punktą valstybės paveldėtas nedalomas turtas nurodytu atveju gali būti pasidalijamas CK 5.70 straipsnyje nurodytais būdais: kitiems šio nedalomo paveldėto turto savininkams valstybei kompensuojant pinigais turto dalies, priklausančios valstybei, vertę arba, jiems susitarus, kitais CK 5.70 straipsnyje įtvirtintais paveldėto turto pasidalijimo būdais. Vadinasi, pagal Taisyklių 50 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pasidalijant valstybės paveldėtą nedalų nekilnojamąjį daiktą su kitu (kitais) tokio daikto savininku (savininkais), taikomi turto pasidalijimo būdai, įtvirtinti CK 5.70 straipsnyje.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, Taisyklių 50 punkte nustatydama, kad pasidalijant valstybės paveldėtą nedalomą nekilnojamąjį daiktą su kitu (kitais) tokio daikto savininku (savininkais) taikomi CK 5.70 straipsnyje įtvirtinti, be kita ko, valstybės paveldėto nedalaus nekilnojamojo daikto perdavimo kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) nuosavybėn būdai, nepažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, sudarančių prielaidas valstybei priklausančią nedalaus nekilnojamojo daikto dalį kitos tokio daikto dalies savininko (savininkų) nuosavybėn perduoti vienu iš dviejų Įstatyme nustatytų pagrindų – pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą parduodant ją viešame aukcione arba pagal šios dalies 8 punktą perduodant kito subjekto nuosavybėn kitais kitų įstatymų nustatytais būdais, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, padaryta išvada, kad Taisyklių 50 punktas tiek, kiek pagal jį valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis gali būti perduodama kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) nuosavybėn jame nustatytais būdais, neprieštarauja Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams.

Vertindamas Taisyklių 50 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai („Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“), konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama taip, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo. Svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad Vyriausybė ginčytu teisiniu reguliavimu nepažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, sudarančių prielaidas valstybei priklausančią nedalaus nekilnojamojo daikto dalį kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) nuosavybėn perduoti vienu iš dviejų Įstatyme nustatytų pagrindų – pagal šios dalies 2 punktą parduodant ją viešame aukcione arba pagal šios dalies 8 punktą perduodant kito subjekto nuosavybėn kitais kitų įstatymų nustatytais būdais, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kadangi ginčytu Taisyklių 50 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu Vyriausybė, nustatydama Įstatymo nuostatomis pagrįstus, be kita ko, valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalies perdavimo kitos tokio daikto dalies savininko (savininkų) nuosavybėn būdus, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, ji taip pat nepažeidė iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Todėl šis teisinis reguliavimas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis kitos tokio daikto dalies savininko nuosavybėn gali būti perduodama ne tik Įstatyme nustatytu viešo aukciono būdu, bet ir kitais kituose įstatymuose nustatytais būdais, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka, o taip pat ir atidalijant atitinkamą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip užtikrinama tinkama interesų pusiausvyra: užtikrinamos kitos tokio nedalaus nekilnojamojo daikto (kurio dalis priklauso valstybei) dalies savininko (savininkų) konstitucinės teisės, kartu užtikrinant, kad valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis kitos tokio daikto dalies savininko (savininkų) nuosavybėn būtų perduodama tik tokiu būdu, kuriuo geriausiai tenkinami visuomenės poreikiai, valstybės turtas tarnautų viešajam interesui ir tautos gerovei.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2641/content.

LRKT informacija