Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo šeimos teisės klausimų iki netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo priminta, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir panašiai. Atleistam iš darbo darbuotojui teisme ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, darbdavys privalo įrodyti priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, pagrįstumą. Kasacinis teismas nėra suformavęs DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atsižvelgtina į panašias nuostatas įtvirtinusio 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Teisėjų kolegija sprendė, kad nors DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas yra nepagrįstai nurodytas kaip ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas, todėl šis pagrindas šalintinas iš atsakovės Įsakymo, tačiau ši išvada neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, ir tenkinti ieškinį, nes ieškovo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, atitinkantys atsakovės įsakyme nurodytą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, kai tokį ieškinį reiškia bankrutavusios individualios įmonės savininkas, pabrėžta, kad CK 6.68 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis subjektų, turinčių teisę reikšti netiesioginį ieškinį, ratą, nurodyta, kad tinkamas subjektas (suinteresuotas asmuo), galintis pareikšti netiesioginį ieškinį, yra kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą. Asmeniui neįrodžius pirmiau įvardytų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka.  Taigi netiesioginio ieškinio institutas yra išimtinis, specialiam subjektui – kreditoriui (prievoliniuose teisiniuose santykiuose su skolininku, už kurį reiškia ieškinį, dalyvaujančiam asmeniui) suteikiamas jo teisių gynimo būdas, kuris aiškintinas ir taikytinas itin siaurai. Ieškovas byloje neginčija, kad jis nėra bankrutavusios individualios įmonės kreditorius, tačiau teigia, jog dėl turimo glaudaus materialiojo teisinio ryšio (turtinio suinteresuotumo) su bankroto byla yra prilygintinas šios įmonės kreditoriui, turinčiam CK 6.68 straipsnyje įtvirtintą teisę reikšti netiesioginį ieškinį.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo, kaip bankrutavusios individualios įmonės savininko, subsidiariai atsakingo už šio juridinio asmens prievoles, padėtis, nors ir suponuoja jo materialiojo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi turėjimą bei teikia pagrindą jam dalyvauti bankroto byloje kaip bendraatsakoviui, vien dėl šių priežasčių savaime, be būtinosios su subjektiškumu susijusios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – būti ir individualios įmonės kreditoriumi – egzistavimo, nėra pakankama prielaida kvalifikuoti jį kaip subjektą, kuris turi CK 6.68 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą pareikšdamas netiesioginį ieškinį.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos pakeitimo tvarką, pabrėžta, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus).  Iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo abiejų instancijų teismai sprendė tik lygindami ieškiniu ir priešieškiniu siūlomus pakeitimus tarpusavyje ir vertindami, kuris iš bylos šalių siūlymų geriau atitinka vaiko interesus. Keičiant nustatytą bendravimo tvarką tokiu būdu, atsakovo bendravimo su vaiku apimtis (trukmė), lyginant su anksčiau nustatyta, akivaizdžiai sumažėjo, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku dėl netinkamo jo elgesio nėra. Konstatuota, kad geriausius vaiko interesus paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl šios priežasties teismai, spręsdami dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir nenustatę pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku, siekdami visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, neturėjo apsiriboti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais atitinkamų bendravimo su vaiku tvarkos punktų keitimo siūlymais, o turėjo siekti, kad pakeista bendravimo tvarka būtų maksimaliai išlaikyta anksčiau nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimi trukmė ir intensyvumas, prireikus panaikintus bendravimo tvarkos punktus pakeisti, įtvirtinti papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu galimybes. Šiuo tikslu apeliacinės instancijos teisme gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas, siekiant apsvarstyti visus galimus atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo variantus, išsiaiškinti šalių pozicijas, nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo objekto techninio pobūdžio sąlygas, ir dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo apimtį, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs teismo ekspertizę dėl Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b papunkčio, teisėtai išplėtė nagrinėjamo ginčo ribas, todėl skundžiamame sprendime, atsisakęs pateikti perkančiosios organizacijos veiksmų teisinį vertinimą, pažeidė CPK normas, kurios įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes bei išspręsti visus reikalavimus. Pažymėta, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo pozicija nesuderinama ir su proceso ekonomiškumu bei koncentruotumu, nes ekspertizės trukmė ir kaina priklauso nuo ekspertams užduotų klausimų, kurie vėliau nepateko į šios bylos nagrinėjimo apimtį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kai teismas, prieš skirdamas teismo ekspertizę, neįvertina viešųjų pirkimų ginčo apimties pagal tiekėjo pateiktą pretenziją ir perkančiosios organizacijos atsakymo į ją, jis (teismas) vėliau negali taikyti CPK normų dėl tiekėjo ieškiniui keliamų reikalavimų (CPK 4233 straipsnis), jei paskirtos ekspertizės apimtis yra platesnė už nagrinėjamo ginčo ribas, kylančias iš ikiteisminės ginčo stadijos.

Pabrėžta, kad vien tik formali nuoroda į ieškinyje nurodytas aplinkybes, skunde nepateikiant konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, pirma, negali būti laikoma tinkamu apeliacinio skundo pagrindu, antra, savaime neįrodo skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo.

_____

Kaip jau buvo portale rašyta, nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, buvo pabrėžta, kad teismui sprendžiant dėl galimybės panaikinti tėvų valdžios apribojimą, būtina atskirai nustatyti kiekvieno iš tėvų elgesį, jo pasikeitimą po vaikų atskyrimo, ne apibendrintai daryti išvadas dėl tėvų (ne)pasirengimo prisiimti ir vykdyti tėvų teises ir pareigas, o remtis nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiais duomenimis, rodančiais tai, ar padarė ir kokią pažangą kiekvienas iš tėvų tam, kad galėtų auklėti vaikus, jais rūpintis. Vaikų tėvas ir motina yra asmeniškai atsakingi už vaikus, todėl teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, turėtų tirti ir vertinti įrodymus kiekvieno iš tėvų atžvilgiu bei konkrečiai pasisakyti apie kiekvieną iš tėvų. Esant poreikiui teismas turi teisę spręsti dėl teismo ekspertizės dėl motinos emocinės brandos, gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su vaikų auginimo, priklausomybės problemomis, įvertinimo paskyrimo.

Back to top button