Naujausių LAT nutarčių apžvalga apie akredityvą, pervežimo sutartis ir kita

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų (globėjų) atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, pabrėžta, kad, sprendžiant dėl tėvų pareigos atlyginti nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą turėtų būti nustatytas ne tik priežastinis ryšys tarp nepilnamečio veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos, bet ir priežastinis ryšys tarp tėvų valdžios netinkamo įgyvendinimo (netinkamo auklėjimo ar nepakankamos priežiūros) ir žalos. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos nėra tiesioginis, nes į jį įsiterpia ir nepilnamečio netinkami veiksmai, kurie traktuotini kaip priežastinio ryšio dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp atsakovų tėvų pareigų netinkamo įgyvendinimo ir jų vaiko padarytos žalos ieškovų dukteriai nenustatytas. Tai, kad ieškovų dukteriai atsakovų sūnus nelaimingo atsitikimo, kurio faktines aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas, metu sužalojo akį, nesudaro galimybės vertinti, kad kitas protingas ir apdairus nepilnamečius prižiūrintis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų galėjęs numatyti žalos atsiradimą, o vaiko nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros faktas, kaip minėta, byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo priežastinis ryšys ir tarp tėvų pareigų nevykdymo bei kilusios žalos. 

______

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių akredityvą, priminta, kad bendrąja prasme dokumentinis akredityvas (angl. letter of credit) – tai tarptautinėje prekyboje tarp importuotojų ir eksportuotojų naudojamas atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdas, kai pareiškėjo (pirkėjo) bankas įsipareigoja atlikti mokėjimą lėšų gavėjui (pardavėjui) akredityve nurodytu būdu, šiam pateikus akredityvo sąlygas ir reikalavimus atitinkančius dokumentus. Šia prasme akredityvas – tai banko sąlyginis įsipareigojimas atlikti mokėjimą lėšų gavėjui, kurio atsiradimo pagrindinė sąlyga – akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų pateikimas. Akredityvo, kaip atsiskaitymo būdo, naudojimas tarptautinėje prekyboje mažina prekybos riziką, užtikrina atsiskaitymų saugumą ir sudaro galimybę įmonėms finansuoti savo veiklą. Pagrindinis tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais reguliavimo šaltinis – Tarptautinės prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce) parengtos taisyklės – Bendrieji dokumentinių akredityvų papročiai ir praktika (angl. Uniform Customs and Practice for Documentary Credits). Vėliausia šių taisyklių versija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 1 d., – UCP 600 taisyklės. Nors UCP 600 taisyklės nėra tarptautinė sutartis, tačiau jose įtvirtinta susisteminta tarptautinėje prekyboje ir bankų veikloje susiklosčiusi įprastinė tarptautinio dokumentinio akredityvo praktika ir tarptautiniai papročiai. Remiantis UCP 600 taisyklių 1 straipsniu, šios taisyklės taikomos, kai akredityvo tekste aiškiai nurodytas jų taikymas. Jos yra privalomos visoms šalims, nebent pačiame akredityve būtų aiškiai nustatyti pakeitimai ar išimtys. Kai atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose dalyvauja vykdantysis bankas, dalyvių tarpusavio santykiai gali būti suskirstyti į penkias pakopas. Pirma, bankas emitentas pareiškėjo prašymu išleidžia akredityvą. Antra, vykdančiajam bankui perduodami banko emitento įgaliojimai sumokėti lėšas lėšų gavėjui. Trečia, lėšų gavėjas pateikia akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus vykdančiajam bankui. Ketvirta, jei pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas, vykdantysis bankas atlieka mokėjimą arba įvykdo kitą operaciją pagal akredityvo sąlygas (įvykdo akredityvą) ir persiunčia dokumentus bankui emitentui. Penkta, bankas emitentas arba tvirtinantysis bankas (jei toks yra) atlygina vykdančiajam bankui jo turėtas išlaidas.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl vykdančiajam bankui suteiktų įgaliojimų priimti lėšų gavėjo pateiktus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus atsiradimo teisinio pagrindo UCP 600 taisyklių taikymo kontekste, padarė išvadą, kad tarp banko emitento ir vykdančiojo banko tokiu atveju atsirandantys teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu vykdančiojo banko, kaip banko emitento atstovo, veiksmai, priimant akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus, sukelia teisines pasekmes bankui emitentui, kaip atstovaujamajam, dėl akredityvo įvykdymo, t. y. lėšų gavėjo vykdančiajam bankui pateiktų akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų priėmimas lemia banko emitento pareigos įvykdyti akredityvą, sumokant pinigus lėšų gavėjui arba akceptuojant ir apmokant lėšų gavėjo išrašytą įsakomąjį vekselį, atsiradimą. Vykdantysis bankas yra banko emitento atstovas jam suteiktų įgaliojimų apimtimi, kadangi taip veikdamas vykdantysis bankas gali pakeisti banko emitento, kaip atstovaujamojo, teisinę padėtį (darytį įtaką jo teisėms ir pareigoms) lėšų gavėjo atžvilgiu, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats. Įgaliojimų suteikimas atstovui atlikti teisinius veiksmus, kurių padariniai paveikia atstovaujamojo teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, sudaro atstovavimo teisinių santykių esmę.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, įgyvendindama  įstatyme ir savo vidaus taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos įvertinimu atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose, bei atsisakydama jai, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato, neužtikrino savo, kaip profesionalias finansų paslaugas teikiančios įstaigos, veiksmų atitikties atidaus ir rūpestingo elgesio standartui. Jei tokie atsakovės veiksmai būtų lėmę nuostolių ieškovei, kaip lėšų gavėjai, atsiradimą, deliktinės atsakomybės taikymo prasme tai sudarytų pagrindą juos pripažinti neteisėtais veiksmais ir, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, spręsti dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidė materialiosios teisės normas, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese teismas visiškai nepasisakė dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų CK 6.247–6249 straipsniuose, jų nevertino, perduoti civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

______

Nutartyje dėl krovinio pervežimo sutarties sudarymo priminta, kad CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad savo išvadas dėl krovinio pervežimo sutarties šalių bylą nagrinėję teismai grindė iš esmės atsakovės vadovo, kuris tuo pat metu buvo ir įmonės „Kaydo B. V.“ vienintelis akcininkas ir vadovas, pateiktais jo paties pasirašytais dokumentais – 2016 m. liepos 28 d. prekių gabenimo užsakymu, 2016 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi. Kadangi atsakovės vadovas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, jo vienašališkai sudaryti dokumentai nėra objektyvi įrodinėjimo priemonė ir turi būti vertinami bei analizuojami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio ieškovės santykių ar kontaktų su įmone „Kaydo B. V.“ faktą. Konstatuoja, jog byloje nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos visos reikšmingos bylos aplinkybės sutarties sudarymo faktui nustatyti ir iš įrodymų visumos nebuvo sprendžiama dėl šio fakto (ne)buvimo. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

______

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuosavybės teisės apsaugą ir jos ribojimo atvejus, priminta, kad pagal pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti ir teismas sprendžia tik dėl atidalijimo būdo. Galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas bei sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais išpildymas suponuoja prielaidas riboti bendraturčio nuosavybės teisę. Ši – nuosavybės – teisė nėra absoliuti, jos ribojimas iš esmės neišvengiamas esant šalių ginčui, kurį teismas turi spręsti vadovaudamasis proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Nors apeliacinės instancijos teismas dėl turto atidalijimo natūra (galimybės tai padaryti) išskyrė dvi situacijas, t. y. turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (1) atidalijant atsakovams priklausančias dalis bei (2) atidalijant ieškovei priklausančią sklypo dalį, abi šios situacijos suponuoja poreikį teismui vertinti tas pačias aplinkybes – ar atidalijimu natūra nebus padaryta neproporcinga žala žemės sklypui, ar tam nėra objektyvių kliūčių. Kitaip tariant, abiem atvejais yra teisiškai svarbi aplinkybė, ar atsakovams tenkanti sklypo dalis (kartu ar kiekvieno atskirai), atsižvelgiant į jos dydį, tiek atidalijus ieškovės dalį nuo atsakovų, tiek atsakovų dalį nuo ieškovės, išlaikys esminę žemei savybę – galimybę realiai naudoti ją pagal (komercinę) paskirtį, ar iš atsakovams tenkančios sklypo dalies apskritai gali būti suformuotas atskiras sklypas (sklypai), užtikrinama teisė tokį turtą valdyti.  Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovė buvo pateikusi argumentus, tačiau jie teismo liko neįvertinti, nors turi esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti.