EŽTT nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT arba Teismas) 2022 m. sausio 18 d. paskelbtame sprendime byloje Lukošin prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25059/20) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2018 m. Pažymėtina, kad ši peticija yra iš paskutinės penktosios bylų grupės dėl netinkamų kalinimo sąlygų – Ozarovskij ir kiti prieš Lietuvą, perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybei supaprastinta tvarka, kurioje Teismas iš karto siūlė šalims sudaryti taikius susitarimus.
Pareiškėjas Teismui pateikė skundus dėl dviejų atskirų kalinimo laikotarpių: už laikotarpį nuo 2018-06-18 iki 2018-08-18 pareiškėjas skundėsi dėl asmeninio ploto trūkumo, o už laikotarpį nuo 2018-09-05 iki 2018-10-03 – dėl nepakankamo apšvietimo ir gyvenamųjų patalpų, inventoriaus techniškai netvarkingos būklės.
Nacionaliniai teismai konstatavo, kad pareiškėjui asmeninio ploto trūko esant 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurioje jis praleido 47 dienas (iki 3,1 kv. m normos trūko 0,13 kv. m). Nacionaliniai teismai, atsižvelgę į tai, kad dienos metu pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat sportuoti ir lankyti socialinės reabilitacijos užsiėmimus, o gyvenamojoje patalpoje privalėjo būti miego metu, vertino, kad nustatytas ploto trūkumas nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurios laikytinos pinigine išraiška atlygintina neturtine žala.
Dėl antrojo kalinimo laikotarpio nacionaliniai teismai, atsižvelgę į pareiškėjo pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-10-19 raštą, kuriame konstatuota, kad 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose ir karantino patalpose buvo mažesnė nei Higienos normos 134:2015 nustatyta apšvieta, šį pažeidimą pripažino nustatytu. Be to, pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtino jo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus techniškai netvarkingos būklės, todėl pareiškėjo pretenzijas šiame kontekste nacionaliniai teismai laikė pagrįstomis. Šioje byloje nacionaliniai teismai taip pat apsiribojo pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija ir nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Remdamasi nacionalinių teismų sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė EŽTT bandė įrodyti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesiekė minimalaus žiaurumo lygio, kad patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį.
Teismas visų pirma pažymėjo, kad bendrieji principai dėl kalinimo sąlygų apibendrinti 2016 m. spalio 20 d. Didžiosios Kolegijos sprendime Muršić prieš Kroatiją (nr. 7334/13, §§ 136-41). Remiantis Teismo praktika, keturiasdešimt septynių ir dvidešimt devynių dienų kalinimo laikotarpiai nėra laikomi trumpais. Dėl pirmojo kalinimo laikotarpio, kai keturiasdešimt septynias dienas pareiškėjas turėjo 2,97 kvadratinių metrų asmeninį plotą, Teismo vertinimu, asmeninio ploto trūkumas kelia tvirtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją, kuri nebuvo paneigta. Dėl antrojo kalinimo laikotarpio, kai pareiškėjas dvidešimt devynias dienas praleido techniškai netvarkingos būklės ir nepakankamai apšviestoje kamerojų tipo patalpoje, Teismo manymu, šios sąlygos taip pat negali būti laikomos tinkamomis, kaip apibrėžta Konvencijos 3 straipsnyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas didžiąją dienos dalį buvo uždarytas kameroje.
Teismas pareiškėjui priteisė 2 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Teismo sprendimas byloje Lukošin prieš Lietuvą (anglų kalba)
Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informacija
