Teismai

ESTT: pagal ES teisę nedraudžiama, kad valstybės narės bendrosios kompetencijos aukščiausiasis teismas negalėtų panaikinti sprendimo, kurį, pažeisdamas šią teisę, priėmė šios valstybės narės aukščiausiosios instancijos administracinis teismas

Azienda USL Valle d’Aosta (Aostos slėnio regiono vietinė sveikatos įstaiga, Italija) pradėjo viešojo pirkimo procedūrą siekdama pasirinkti įmonę, kuriai būtų galima patikėti laikinųjų darbuotojų įdarbinimą. Randstad Italia SpA (Randstad) buvo viena iš šios procedūros dalyvių. Įvertinus techninius pasiūlymus, Randstad buvo pašalinta iš konkurso dėl to, kad jos pasiūlymui skirtas balas nepasiekė nustatytos privalomos ribos. Randstad kompetentingam pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo siekė, pirma, užginčyti jos pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros ir, antra, įrodyti šios procedūros neteisėtumą. Skundas buvo pripažintas priimtinu, tačiau, išnagrinėjus iš esmės, atmestas. Vis dėlto, Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija), gavusi apeliacinį skundą, nusprendė, kad pagrindai, kuriais ginčytas procedūros teisėtumas, turėjo būti pripažinti nepriimtinais, nes Randstad neturėjo teisės kelti šių pagrindų. Taigi šiuo klausimu ji pakeitė pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą. Randstad dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija). Šis teismas iš esmės pabrėžė, kad Valstybės Tarybos atsisakymas išnagrinėti pagrindus dėl viešojo pirkimo procedūros neteisėtumo pažeidė teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji suprantama pagal Sąjungos teisę. Vis dėlto jis pažymėjo, kad pagal Italijos konstitucinę teisę, kaip ją išaiškino Corte costituzionale (Konstitucinis Teismas, Italija), tokį skundą reikia pripažinti nepriimtinu. Iš tiesų Valstybės Tarybos sprendimai kasacine tvarka gali būti skundžiami tik dėl su jurisdikcija susijusių pagrindų, o nagrinėjamu atveju Randstad kasacinis skundas buvo grindžiamas Sąjungos teisės pažeidimu.

Šiomis aplinkybėmis Kasacinis Teismas nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą, siekdamas iš esmės išsiaiškinti, ar pagal Sąjungos teisę draudžiama vidaus teisės nuostata, pagal kurią, laikantis nacionalinių teismų jurisprudencijos, teisės subjektai, pateikdami šiam teismui kasacinį skundą, negali ginčyti aukščiausiosios instancijos administracinio teismo sprendimo atitikties Sąjungos teisei. Teisingumo Teismo didžioji kolegija nusprendė, kad tokia nuostata atitinka Sąjungos teisę.

Atsižvelgdamas į proceso autonomijos principą, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, nepažeidžiant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės normų, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatytos teisių gynimo priemonių procesinės taisyklės, būtinos užtikrinti teisės subjektams, kad Sąjungos teisei priklausančiose srityse bus paisoma jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnį. Vis dėlto reikia užtikrinti, kad šios taisyklės nebūtų mažiau palankios nei galiojančios panašiose situacijose, kurioms taikoma vidaus teisė (lygiavertiškumo principas), ir kad dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis subjektinėmis teisėmis (veiksmingumo principas). Taigi Sąjungos teisei iš esmės neprieštarauja tai, kad valstybės narės apriboja pagrindų kasaciniame procese pateikimą arba susieja jį su tam tikromis sąlygomis, jeigu laikomasi šių dviejų principų.

Dėl lygiavertiškumo principo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisdikcija nagrinėti kasacinius skundus dėl Valstybės Tarybos sprendimų ribojama vienodai, nepaisant to, ar šie sprendimai grindžiami nacionalinės ar Sąjungos teisės nuostatomis. Todėl šio principo laikymasis yra užtikrintas.

Dėl veiksmingumo principo Teisingumo Teismas priminė, kad Sąjungos teisė neįpareigoja valstybių narių nustatyti kitų teisių gynimo priemonių nei tos, kurios jau nustatytos pagal nacionalinę teisę, nebent nėra jokių teisminės gynybos priemonių, leidžiančių užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių teisės subjektų teisių apsaugą. Jeigu šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad egzistuoja tokia teisių gynimo priemonė, o a priori taip ir atrodo, Sąjungos teisės požiūriu atitinkama valstybė narė visiškai pagrįstai gali suteikti savo aukščiausiosios instancijos administraciniam teismui jurisdikciją priimti faktiniu ir teisiniu požiūriu galutinį sprendimą dėl nagrinėjamo ginčo, taigi ir užkirsti kelią naujam ginčo nagrinėjimui iš esmės pagal bendrosios kompetencijos aukščiausiajam teismui pateiktą kasacinį skundą. Taigi nagrinėjama nacionalinė nuostata taip pat nepažeidžia veiksmingumo principo ir neatskleidžia jokio požymio, iš kurio būtų matyti, kad pažeidžiama ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Ši išvada neprieštarauja Direktyvos 89/665 nuostatoms, kuriomis viešųjų pirkimų srityje valstybės narės įpareigotos užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisinę gynybą, garantuojamą šia direktyva ir Chartijos 47 straipsniu, Valstybės Taryba klaidingai pripažino nepriimtinu administraciniams teismams pateiktą Randstad skundą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad, pirma, tam, jog šis skundas būtų pripažintas priimtinu, pakanka jau galimybės, kad jį patenkinus perkančioji organizacija turėtų pakartoti viešojo pirkimo procedūrą. Antra, pagal šią direktyvą skundą gali pateikti tik dalyvis, kuris dar nėra galutinai pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, o dalyvio pašalinimas yra galutinis, tik jei jam apie tai buvo pranešta ir jį „pripažino teisėtu“ nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Nagrinėjamu atveju Valstybės Taryba pažeidė šią taisyklę, nes tiek Randstad teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, tiek šiam priimant sprendimą, konkurso komisijos sprendimas pašalinti šį dalyvį iš pirkimo procedūros dar nebuvo pripažintas teisėtu nurodyto teismo ar bet kurios kitos nepriklausomos peržiūros institucijos sprendimu.

Vis dėlto, tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai pagal nacionalinę procesinę teisę suinteresuotiesiems asmenims savaime leidžiama kreiptis su skundu į nepriklausomą ir nešališką teismą, ir jame veiksmingai remtis Sąjungos teisės ir ją į vidaus teisės sistemą perkeliančių nacionalinių nuostatų pažeidimu, tačiau atitinkamos valstybės narės aukščiausiosios instancijos administracinis teismas, priimantis sprendimą kaip paskutinė instancija, nepagrįstai susieja skundo priimtinumą su sąlygomis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys netenka teisės į veiksmingą teisinę gynybą, pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad ši valstybė narė, siekdama ištaisyti šį teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimą, numatytų galimybę pateikti bendrosios kompetencijos aukščiausiajam teismui kasacinį skundą dėl tokių aukščiausiojo administracinio teismo sprendimų dėl nepriimtinumo.

Galiausiai Teisingumo Teismas pabrėžė, kad toks sprendimas neatima iš teisės subjektų, galbūt patyrusių žalos dėl jų teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo, kurį lėmė paskutinės instancijos teismo sprendimas, galimybės inicijuoti atitinkamos valstybės narės patraukimą atsakomybėn, jeigu tenkinamos Sąjungos teisėje šiuo tikslu numatytos sąlygos, visų pirma, dėl pakankamai aiškiai išreikšto šios teisės pažeidimo pobūdžio.

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button