EŽTT: galima tam tikromis sąlygomis pripažinti, kad paminklo nudažymas dažais protesto metu yra saviraiškos laisvė

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Genov ir Sarbinska prieš Bulgariją (peticijos Nr. 52358/15) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 10 str. (saviraiškos laisvė), kadangi pareiškėjus nepagrįstai nuteisė baudžiamojo proceso tvarka ir skyrė baudą už paminklo, siejamo su komunistiniu režimu, nudažymą purškiamaisiais dažais politinio protesto metu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo nuteisti už chuliganizmą ir nubausti piniginėmis baudomis už paminklo „Partizanai“ nudažymą 1917 m. bolševikų revoliucijos metinių proga visoje šalyje vykstant protestams prieš Bulgarijos vyriausybę, kurią iš esmės rėmė Bulgarijos socialistų (buvusi komunistų) partija, kaip politinė jėga dominavusi Bulgarijos komunistinio režimo metu. Paminklas stovėjo priešais socialistų partijos centrinę būstinę.

Pirmiausia, EŽTT nurodė, kad nuteisimas už chuliganizmą yra įsikišimas į veikimo sritį, kuri gali patekti į saviraiškos laisvės apimtį. EŽTT, spręsdamas dėl įsikišimo pagrįstumo, sutiko, kad įsikišimas buvo nustatytas įstatymu ir siekė teisėto tikslo. Tačiau taip pat buvo pažymėta, kad nebuvo jokių požymių, jog įsikišimu buvo siekiama apsaugoti paminklo savininko (kurio tapatybė liko neaiški) nuosavybės teises ar „viešąjį saugumą“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų veiksmai buvo taikūs, atlikti slapta, ankstų rytą.

Pasisakęs, kad sankcija pagal įstatymą yra proporcinga, EŽTT nurodė, kad šioje byloje turi būti sprendžiama, ar apskritai buvo „būtina demokratinėje visuomenėje“ bausti už pareiškėjų veiksmus.

EŽTT rėmėsi neseniai išnagrinėta byla Handzhiyski prieš Bulgariją, kurioje pasisakyta, kad priemonės, įskaitant proporcingas sankcijas, skirtos atgrasyti nuo veiksmų, galinčių sunaikinti ar sugadinti viešą paminklą, gali būti laikomos „būtinomis demokratinėje visuomenėje“, kad ir kokie teisėti motyvai paskatino tokius veiksmus. Teismas pabrėžė, kad šios bylos kontekste didžiausią, tačiau ne esminę, reikšmę turi fizinė žala paminklui, kada vertinama būtinybė kištis į saviraiškos laisvę.

EŽTT konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjai sukėlė negrįžtamą žalą paminklui. Teismas pridūrė ir tai, jog bylą nagrinėjęs Bulgarijos teismas nenustatė jokios turtinės žalos padarymo, o valstybė į nagrinėtą bylą nepateikė jokių įrodymų, liudijančių apie patirtas išlaidas, šalinant pareiškėjų užpurkštus dažus. Dar daugiau, nenurodyta, kad bauda buvo panaudota šalinti minėtus dažus.

EŽTT, dėstydamas esminius motyvus, pabrėžė, kad iš veiksmų atlikimo konteksto aiškiai matyti, jog veiksmų tikslas buvo išreikšti nepritarimą susidariusiai politinei situacijai, t. y. išreikšti nepritarimą politinė partijos, kuri neseniai buvo išrinkta į parlamentą, veiksmams. EŽTT pažymėjo, kad aptariamais veiksmais kartu buvo siekiama pasmerkti bendrą šios politinės partijos vaidmenį, kurį ji kaip partija komunistinio režimo metu ir su ja susijęs paminklas „Partizanai“ vaidino Bulgarijos istorijoje. EŽTT pridūrė ir tai, kad paminklas buvo pastatytas Bulgarijos komunistinio režimo metu ir yra aiškiai susijęs su šio režimo vertybėmis ir idėjomis. Remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, EŽTT sprendė, kad EŽTK 10 str. buvo pažeistas ir vienam pareiškėjui priteisė 998.33 Eur turtinės žalos ir abiems pareiškėjas atskirai po 4 000 Eur neturtinės žalos.

Byloje yra atskiroji nuomonė, kurioje teigiama, kad bet kokius istorinius paminklus reikia saugoti ir jų neniokoti.

Parengta pagal EŽTT paviešintą medžiagą