EŽTT: neprotingai didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimas gali sukelti problemų tais atvejais, kai ieškinys bent iš dalies buvo patenkintas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Čolić prieš Kroatiją (peticijos Nr. 49083/18) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK, Konvencija) 6 str. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) bei 1 Protokolo 1 str. (nuosavybės apsauga) pažeidimą, kadangi pareiškėjas, laimėjęs civilinę bylą, buvo įpareigotas sumokėti dvigubai didesnę sumą atsakovui, kurią sudarė atsakovo bylinėjimosi išlaidos, nei jam priteista neturtinė žala iš paties atsakovo. Galima atreipti dėmesį, kad Kroatijos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs gaires dėl neturtinės žalos nustatymo.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjas sėkmingai pareiškė ieškinį dėl žalos, kurią sukėlė fizinis smurtas, atlyginimo. Kroatijos teismas tenkino 75 proc. pareiškėjo reikalavimų, t. y. teismas tik iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą, kartu ir nuosavybės teisės dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirma, EŽTT pažymėjo, kad Konvencijos kontekste neprotingai didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimas gali sukelti problemų tais atvejais, kai ieškinys buvo bent iš dalies patenkintas. Tokiais atvejais, Teismo vertinimu, neprotingai didelės bylinėjimosi išlaidos gali apimti didelę dalį ar net visą bylą laimėjusios šalies piniginį atlygį. Todėl EŽTT darė išvadą, kad nesant svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, tokiu bylinėjimasis tampa beprasmis, o bylą laimėjusios šalies teisė į teismą tik teorinė ir iliuzinė.

EŽTT pabrėžė, kad pareiškėjas, įrodęs priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui sukeltos žalos užpuolimu, tačiau neįrodęs visos neturtinės žalos, laimėjo bylą, Kroatijos teismui tenkinus ieškinį 75 proc. Todėl, Teismo vertinimu, kada iš pareiškėjo buvo priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, dvigubai didesnės už žalą, kuri pareiškėjui buvo priteista dėl užpuolimo, proceso rezultatas laikytinas absurdišku.

EŽTT nurodė, kad, pirma, Kroatijos Aukščiausiasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesutiko su žalos dydžiu, naudodamas šį prieštaravimą tik kaip atsargumo priemonę. Taip pat pasak Teismo, Kroatijos Aukščiausiasis Teismas, priešingai nei ankstesnėse bylose šiuo klausimu, tik mechaniškai nustatė, kad kada pareiškėjas pradinėje civilinio proceso dalyje po eilės procesinių veiksmų sumažino savo pradinį reikalavimą, pareiškėjui „kiekybiškai“ pavyko įrodyti tik apie 25 proc. savo reikalavimų. Tačiau, pagal EŽTT, nacionalinis teismas neįvertino tinkamai to, kad pareiškėjui „kokybiškai“ pavyko įrodyti, kad atsakovas jam sukėlė neturtinę žalą. Todėl EŽTT darė išvadą, kad nacionalinis teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Greta EŽTT sprendė, kad buvo pažeista ir pareiškėjo nuosavybės apsauga, kadangi suma, kuri pareiškėjui buvo priteista Kroatijos Aukščiausiojo Teismo galutiniu sprendimu,  kvalifikuotina kaip „turtas“, o priteistos sumos reikšmingas sumažinimas laikytinas įsikišimu į pareiškėjo nuosavybės teises, kuris buvo neproporcingas.

Remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, EŽTT sprendė, kad EŽTK 6 str. bei 1 Protokolo 1 str. buvo pažeisti, o pareiškėjui priteisė 1 740 Eur.

Parengta pagal EŽTT paviešintą medžiagą