LVAT nusprendė, kad Lietuvos bankas teisėtai skyrė baudą už piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo ginčą ( bylos Nr. eA-2503-629/2021) dėl Lietuvos banko valdybos nutarimu pareiškėjui L. S. paskirtos 200 000 eurų baudos už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Reglamentas) pažeidimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjui L. S. paskirta bauda sumažinta iki 25 000 eurų. LVAT 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi iš dalies tenkino Lietuvos banko apeliacinį skundą, ir ginčytą Lietuvos banko valdybos nutarimą pakeitė, pareiškėjui paskirtą 200 000 baudą sumažindamas iki 150 000 eurų.
Ginčytame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, pirma, žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja pasinaudodamas, reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. AB ,,Žemaitijos pienas“ akcijų, vėliau jas pagal sutartį pardavė UAB ,,Baltic Holding“; antra, žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja remdamasis, paskatino kitus asmenis pateikti pavedimus įsigyti AB ,,Žemaitijos pienas“ akcijų ir visas šias akcijas pagal sutartį parduoti UAB ,,Baltic Holding“.
Reglamento 14 straipsnio a punkte nustatyta, kad draudžiama prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. To paties straipsnio b punkte nustatyta, kad draudžiama patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.
Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ginčyto Lietuvos banko valdybos nutarimo teisėtumo, t. y. kad pareiškėjas prekiavo AB ,,Žemaitijos pienas“ akcijomis, pasinaudodamas viešai neatskleista informacija. Nagrinėtu atveju šia informacija laikyta informacija apie UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės planuojamą sandorį dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų paketo ir derybas dėl kainos, siūlomos už akcijas. Informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės ir UAB „Baltic Holding“ ir planuojamą jų rezultatą buvo konkretaus pobūdžio – ginčui aktualiu derybų laikotarpiu buvo aiški UAB „Baltic Holding“ valia supirkti smulkiųjų akcininkų turimas AB „Žemaitijos pienas“ akcijas. Be to, apie vykstančias derybas ir jų eigą informacija viešai nebuvo skelbta.
LVAT patvirtino, kad pareiškėjo turėta informacija atitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešai neatskleistos informacijos požymius, kadangi nuo 2018 m. kovo 8 d. derybos dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų išpirkimo iš smulkiųjų investuotojų įgijo konkretumą ir buvo galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad sandoris bus sudarytas. LVAT taip pat konstatavo, kad apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija, o žinia apie emitentą kontroliuojančio akcininko (jo kontroliuojamų bendrovių) derybas su smulkiųjų akcininkų, valdančių reikšmingą akcijų paketą, grupe yra neabejotinai svarbi kitiems investuotojams.
Įvertinusi ginčytame nutarime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Lietuvos bankas pagrindė prielaidą, kad ex ante turima informacija apie planuojamą sudaryti sandorį galėjo turėti poveikį AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainoms.
Dėl baudos LVAT sprendė, kad byloje netaikytinas Lietuvos banko valdybos nutarimo priėmimo metu galiojęs, tačiau pažeidimo metu dar nepriimtas Lietuvos banko valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“, kadangi šiame apraše nustatytas teisinis reguliavimas nevertintinas kaip švelninantis pareiškėjo atsakomybę.
Vertindamas baudos dydį, LVAT pažymėjo, kad Lietuvos bankas teisingai atsižvelgė iš esmės į visas reikšmingas baudos dydžio nustatymui aplinkybes, t. y. į ypač svarbias Reglamentu saugomas vertybes, pažeidimo vienkartinį pobūdį ir reikšmingų materialių padarinių nebuvimą, pareiškėjo turtinę padėtį, tai, kad jam nėra taikyta atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Individualizuojant baudą, LVAT taip pat matė pagrindą papildomai atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip padaryti neatsargiai, o pareiškėjo pelnas, pardavus akcijas, buvo santykinai nedidelis (5054,16 Eur). Mažesnės nei 150 000 eurų (maksimali bauda – 5 000 000 Eur) baudos dydis, anot LVAT, neleistų pasiekti finansų rinkų priežiūros tikslų ir neatgrasytų nuo Reglamentu draudžiamų pažeidimų darymo, veiksmingai neužtikrintų finansų rinkos skaidrumo ir stabilumo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija