AntstoliaiTeismai

LAT apie vykdymo proceso įvairius teisinius aspektus

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje apie turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir skolininko areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam turto pirkėjui tvarką išaiškino, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje. Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų. Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos. Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą.

Taip pat išaiškinta, kad varžytynes paskelbus neįvykusiomis skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotas turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip vėliausiame turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, jeigu jos užtenka įsiskolinimui ir susidariusioms vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Neįvykusiose varžytynėse pasiūliusio, bet nesumokėjusio turto pirkėjo pasiūlyta aukščiausia kaina nėra tapati to turto tikrajai rinkos kainai, todėl pasiūlyta ir nesumokėta kaina savaime negali būti vertinama kaip to turto rinkos kaina. Turto pardavimas už kainą, atitinkančią to turto rinkos vertę arba artimą rinkos vertei kainą, nepažeidžia teisėtų skolininko ir kreditoriaus interesų. Nagrinėjamoje byloje turtas parduotas skolininkės pasiūlytai pirkėjai už mažesnę negu varžytynėse pasiūlyta ir nesumokėta kainą, bet lygią pradinei turto vertei, kurią antstolis nustatė remdamasis turto vertintojo atliktu parduodamo turto rinkos vertės nustatymu. Taigi bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

_____

Nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, pabrėžta, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti.  Antstolio padėtis vykdymo procese ir jo veiklai keliami reikalavimai suponuoja, kad tokioje faktinėje situacijoje, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, antstolis, nustatęs, jog nekilnojamasis turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje priimtą vykdomąjį dokumentą, perleistas trečiajam asmeniui, nesusijusiam su baudžiamojoje byloje priimtais vykdytinais sprendimais, negalėjo pradėti vykdymo veiksmų iš pareiškėjai priklausančio turto.

Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad suvaržymai sklypui viešuose registruose nebuvo tinkamai išviešinti, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturėjo galimybės sužinoti apie Sklypui taikytus disponavimo apribojimus kitu būdu, nes nedalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta nukreipti išieškojimą į Sklypą nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti, darytina išvada, kad pareiškėjai neturi kilti neigiamų teisinių pasekmių už Sklypui taikytų suvaržymų tinkamą neišviešinimą. Pradėdamas išieškojimą iš pareiškėjai, kuri vykdomoje byloje nėra skolininkė, priklausančio turto (Sklypo, padalyto į naujai suformuotus 8 sklypus), kurį pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka įgijo kitoje vykdomojoje byloje, antstolis ne tik netinkamai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties teisinę reikšmę, bet ir netinkamai aiškino bei taikė vykdymo proceso nuostatas, reglamentuojančias turto arešto aktų išviešinimo tretiesiems asmenims teisinius padarinius. Civilinę bylą Nr. 1 išnagrinėję teismai nepagrįstai faktą, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi buvo taikytas Sklypui laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors jis nebuvo reikiamai išviešintas, vertino kaip sukeliantį teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turto priverstinio pardavimo vykdymo procese būdu įgijusiems tokį turtą. Vykdymo procese įgiję turtą asmenys turi teisėtą lūkestį, kad laikantis turto realizavimą vykdymo procese reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgytas turtas nebus iš jų nuosavybės paimtas be teisėto pagrindo.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę. Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y. ji formuluojama neimperatyviai.

Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui. Baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį. Suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ reikalavimas baudžiamojoje byloje ir kreditoriaus reikalavimai civilinėje byloje (UAB „Baltresta“ reikalavimas skolininkei UAB „Baltas parkas“ antstolės B. Tamkevičienės vykdomojoje byloje) yra tos pačios reikalavimų tenkinimo eilės. Todėl nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 1  turėjo teisinį pagrindą vertinti suinteresuoto asmens reikalavimą kaip turintį pirmumą ir dėl šios priežasties spręsti, jog antstolis, nepaisydamas turto, iš kurio išieškoma, savininko pasikeitimo aplinkybės, teisėtai pradėjo vykdyti ir gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus.

_____

Nutartyje dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinių padarinių išaiškinta, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu.

Back to top button