Institucijos

Žengtas žingsnis link efektyvaus žaliųjų pirkimų sistemos įgyvendinimo

2020 m. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, žalieji pirkimai sudarė tik 5 % visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4% jų skaičiaus. Šie skaičiai rodo, kad žalieji pirkimai Lietuvoje vis dar yra labiau retenybė, nei standartas. Tam, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ir darbų, darančių mažesnį poveikį aplinkai, birželio 21 d. Vyriausybė nutarė padidinti žaliųjų pirkimų dalį ir patvirtino nacionalinius šių pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus.

Jau Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, tačiau dabar Vyriausybė nustatė konkretų uždavinį – iki 2023 m. visi viešieji pirkimai turi tapti žalieji. Efektyviam tikslo įgyvendinimui nustatyti uždaviniai, kuriuos pirkimų vykdytojai turi pasiekti per pereinamąjį laikotarpį – šiemet nuo liepos 1 d. iki gruodžio pabaigos žalieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – ne mažiau kaip 50 proc.

„Žalia šviesa“ žaliesiems pirkimams

Konkrečių tikslų iškėlimas yra jau antras žingsnis siekiant tobulinti žaliųjų pirkimų sistemą. Balandžio 1 d. įsigaliojo reikalavimai žaliesiems pirkimams, kuriais sudarytos galimybės pirkimo vykdytojams kiekvieną pirkimą vykdyti kaip žalią.

Nors „žalios šviesos“ uždegimas žaliesiems pirkimams reiškia, kad žalieji pirkimai dabar gali būti vykdomi lengviau ir plačiau, svarbu užtikrinti, kad žaliųjų pirkimų teisinis reglamentavimas bus toliau tobulinamas, augs pirkimo vykdytojų kompetencija, tobulės informacinės sistemos, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, didės informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaida, bus glaudžiai bendradarbiaujama su rinka ir, svarbiausia, bus užtikrinamas informacijos apie žaliuosius pirkimus rinkimas, susisteminimas ir pažangos vertinimas. Visos šios priemonės ir konkretūs uždaviniai bus įtvirtinti Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2025 m. priemonių plane, kurį artimiausiu metu priims Aplinkos ministerija.

Kodėl svarbu tobulinti ir įgyvendinti žaliųjų pirkimų sistemą?

Žaliųjų pirkimų sistemos tobulinimas yra svarbus siekiant prisidėti prie klimato kaitos problemų, išteklių naudojimo sprendimų, tvaraus vartojimo bei gamybos. Efektyviai kovai su šiomis problemomis Europos Komisija paskelbė Komunikatą „Žaliasis kursas“. Lietuvos perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra priklausomas nuo viešojo sektoriaus vykdomų pirkimų, todėl labai svarbu, kad žaliųjų pirkimų vykdymas būtų praktiškai įgyvendinamas, juos vykdytų kvalifikuotas specialistų tinklas. Būtent pastarajam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Svarbu ne tik užtikrinti, kad bus ruošiami tokie specialistai, bet ir numatyti konkrečius veiksmus tam, kad į rinką būtų išleidžiami ne tik žaliuosius pirkimus išmanantys, bet būtent juose besispecializuojantys profesionalai.

Šiuo aspektu taip pat svarbu paminėti, kad žaliųjų pirkimų vykdymas gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Pirkimo vykdytojams rekomenduojama ne tik siekti įsigyti prekių, paslaugų ir darbų, kurie per visą savo gyvavimo ciklą daro mažesnį poveikį aplinkai, todėl, kad Vyriausybė numatė tokius uždavinius, bet stengtis „uždaryti“ energijos ir žaliavų ciklą tiekimo grandinėje, taip vykdant žiedinius viešuosius pirkimus. Tokiu būdu bus mažinamas ir, geriausiu atveju, išvengiamas neigiamas poveikis gamtai, tausus gamtos išteklių naudojimas, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, didinama aplinką tausojančių prekių, paslaugų ir darbų pasiūla. Pirkimų vykdytojai, vykdantys tokius viešuosius pirkimus, bus neabejotinai matomi kaip socialiai atsakingos organizacijos.

Tekstą parengė advokatų kontoros „Cobalt” jaunesnioji teisininkė Brigita Šimkutė

Back to top button