Europos žaliasis kursas: EK siekia nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos

Europos Komisija priėmė ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, kuris yra vienas iš svarbiausių Europos žaliojo kurso uždavinių ir pagrindinė šių metų ES žaliosios savaitės tema. Jame pristatoma integruota 2050 m. vizija – tai pasaulis, kuriame tarša sumažinama iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Jame taip pat išdėstoma, kaip tai pasiekti. Plane susiejamos visos atitinkamos ES politikos sritys, kuriomis siekiama kovoti su tarša ir užkirsti jai kelią, ypač daug dėmesio skiriant tam, kaip taršos problemą būtų galima spręsti taikant skaitmeninius sprendimus. Numatoma peržiūrėti atitinkamus ES teisės aktus siekiant nustatyti likusias ES teisės aktų spragas ir nuspręsti, kokiose srityse būtina geriau juos įgyvendinti, kad būtų įvykdyti šie teisiniai įsipareigojimai.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius „Aplinkos tarša daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai, ypač pažeidžiamiausioms ir socialiai remtinoms grupėms, ir yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių. Argumentai, kad ES imtųsi pasaulinės kovos su tarša lyderės vaidmens, šiandien yra svaresni nei bet kada anksčiau. Įgyvendindami nulinės taršos veiksmų planą europiečiams sukursime sveiką gyvenamąją aplinką, prisidėsime prie atsparaus ekonomikos gaivinimo ir paskatinsime perėjimą prie žaliosios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.“

Skatinant ES siekti 2050 m. sveikos planetos sveikiems žmonėms tikslo, veiksmų plane nustatyti pagrindiniai 2030 m. taršos mažinimo jos susidarymo vietoje tikslai, atsižvelgiant į dabartinę padėtį. Konkrečiai:

• gerinti oro kokybę siekiant 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičių;
• gerinti vandens kokybę mažinant atliekų, plastiko šiukšlių jūroje (50 proc.) ir į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį (30 proc.);
• gerinti dirvožemio kokybę 50 proc. sumažinant išplaunamų maisto medžiagų kiekį ir cheminių pesticidų naudojimą;
• 25 proc. sumažinti ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių;
• 30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį;
• gerokai sumažinti atliekų susidarymą ir 50 proc. sumažinti galutinių komunalinių atliekų kiekį.

Plane išdėstytos kelios pavyzdinės iniciatyvos ir veiksmai, įskaitant:

• geresnį oro kokybės standartų suderinimą su naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis;
• vandens kokybės standartų, įskaitant skirtų ES upėms ir jūroms, peržiūrą;
• dirvožemio taršos mažinimą ir atkūrimo skatinimą;
• daugumos ES atliekų teisės aktų peržiūrą, siekiant juos pritaikyti prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos principų;
• nulinės taršos pradedant gamyba ir baigiant vartojimu skatinimą;
• ES regionų aplinkosaugos rezultatų suvestinės pristatymą siekiant nulinės taršos regionuose;
• nelygybės sveikatos priežiūros srityje, kurią lemia tai, kad pažeidžiamiausi asmenys patiria neproporcingai didelį žalingą poveikį sveikatai, mažinimą;
• ES išorinio taršos pėdsako mažinimą, ribojant produktų ir atliekų, turinčių žalingą ir toksišką poveikį, eksportą į trečiąsias šalis;
• žaliųjų skaitmeninių sprendimų ir pažangios nulinės taršos gyvųjų laboratorijų steigimą;
• ES žinių apie nulinę taršą centrų telkimą ir suinteresuotųjų subjektų subūrimą į Nulinės taršos suinteresuotųjų subjektų platformą;
• geresnį nulinės taršos užtikrinimą bendradarbiaujant su aplinkos ir kitomis valdžios institucijomis.

Kartu su praėjusiais metais priimta Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti šiuo veiksmų planu praktiškai įgyvendinamas ES nulinės taršos tikslas sukurti aplinką be toksinių medžiagų. Jis neatsiejamas nuo ES tikslų poveikio klimatui neutralumo, sveikatos, biologinės įvairovės ir efektyvaus išteklių naudojimo srityse ir grindžiamas energetikos, pramonės, judumo, maisto, žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio sričių iniciatyvomis. 

Šių metų ES žalioji savaitė – didžiausias metinis renginys aplinkos politikos tema – birželio 1–4 d. suteiks galimybę visos ES piliečiams pagrindinėje Briuselio konferencijoje, internetu ir daugiau kaip 600 partnerių renginių aptarti įvairius nulinės taršos aspektus.

Tarša yra pagrindinė su aplinka susijusi įvairių psichinių ir fizinių ligų, taip pat ankstyvų mirčių, ypač vaikų, tam tikromis ligomis sergančių žmonių ir vyresnio amžiaus žmonių, priežastis. Skurdesnėse vietovėse gyvenantys žmonės dažnai gyvena netoli užterštų teritorijų arba vietovėse, kuriose eismo srautas labai intensyvus. Aplinka be toksinių medžiagų taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant apsaugoti mūsų biologinę įvairovę ir ekosistemas, nes tarša yra viena iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Ji silpnina ekosistemų gebėjimą atlikti tokias funkcijas kaip anglies dioksido sekvestracija ir oro bei vandens valymas.

Remiantis naujausia EAA ataskaita sveikatos ir aplinkos klausimais, kasmet ES su aplinkos oro tarša siejama daugiau kaip 400 000 ankstyvų mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio), o su triukšmu – 48 000 išeminės širdies ligos atvejų ir 6,5 mln. lėtinio miego sutrikimo atvejų, neskaitant kitų su abiem veiksniais siejamų ligų.

ES jau nustatė daug su tarša susijusių tikslų. Galiojančiais teisės aktais dėl oro, vandens, jūrų ir triukšmo nustatyti aplinkos kokybės tikslai, o daugelyje teisės aktų nagrinėjamas taršos šaltinių klausimas. Be to, siekdama padėti įgyvendinti biologinės įvairovės tikslus, Komisija strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje paskelbė keletą prioritetinių maistinių medžiagų išplovimo ir pesticidų naudojimo mažinimo tikslų.

Europos Komisijos informacija