LAT sprendimas byloje dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešintų Valstybės saugumo departamento pažymos duomenų

Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė sprendimą byloje (Nr. e3K-3-12-403/2021) dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje esančių teiginių, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą.

Ieškovas E. Š. prašė pripažinti, kad viešojoje erdvėje paskleistas teiginys, jog „VSD duomenimis, 2008 m. MG siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Š.“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, ir priteisti jam 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad VSD pažymoje pateikti duomenys buvo nutekinti visuomenės informavimo priemonėms be teisėto pagrindo, t. y. iki NSGK sprendimo juos išviešinti priėmimo. Kadangi NSGK buvo atsakingas už parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos saugojimą ir tinkamą naudojimąsi ja, todėl pažeidus šią pareigą turi būti sprendžiamas ir valstybės atsakomybės klausimas už ginčo informacijos paskleidimą, jei ši informacija galimai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Taip pat kadangi įstatymas nenustato pareigos NSGK išviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. nurodyti informacijos, kurios pagrindu šis komitetas darė tam tikras išvadas, šaltinius, todėl kai VSD pažymoje pateikė duomenis apie ieškovą, o NSGK priėmė sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VSD pažymoje esantys duomenys apie ieškovą yra pateikti ne kaip juos pateikusio asmens vertinimas, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, paskleidusi žinią apie ieškovą ir sukėlusi abejonių visų pirma valstybės vadovams, ar ieškovas atitinka einamoms pareigoms keliamus reikalavimus, vėliau pati (šiuo atveju – premjero pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnybai) patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas toliau eiti pareigas, taigi kad paskleista žinia neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. arba tikrovę atitinkanti žinia, arba pakankamai pagrįsta nuomonė. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, keliant nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti ir saugoti visuomenę bendrai ir kiekvieną jos narį atskirai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai, be to, pati atsakovė, veikdama per kitas institucijas, patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas eiti pareigas, taigi yra nepriekaištingos reputacijos, nusprendė, kad pripažinimas, jog atsakovės paskleistas teiginys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą, todėl ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija