LAT: darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 d. nepriteisiama

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovės direktoriui tapus nedarbingam dėl ligos, Lazdijų rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. 8P-113 pavedė trečiajam asmeniui K.M. pavaduoti atsakovės direktorių, kol po ligos sugrįš direktorius. Šio pavadavimo metu K. M. darbo sutartimi priėmė į darbą ieškovą direktoriaus patarėju. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje panaikino nurodytą potvarkį Nr. 8P-113. Atsakovė priešieškiniu prašė šalių sudarytą darbo sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.92 straipsniu, 2.133 straipsnio 6 dalimi, 2.136 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad CK normos, kuriomis remdamasi atsakovė grindė priešieškinio reikalavimą, negali būti taikomos ginčijamai darbo sutarčiai, nes jos taikomos atstovavimo teisiniams santykiams ir sandoriams, sudarytiems per atstovus. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamą darbo sutartį pripažino negaliojančia CK 1.92 straipsnio pagrindu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią materialiosios teisės normą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija vasario 5 d. nutartyje pasisakė, kad potvarkio pagrindu tarp atsakovės ir trečiojo asmens K. M. atsiradę teisiniai santykiai dėl atsakovės direktoriaus pavadavimo kvalifikuotini kaip darbo ir sutartinio atstovavimo santykiai, tačiau ne kaip atstovavimo atsakovei pagal įstatymą santykiai. Priėmus nurodytą potvarkį atsakovės vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi ir toliau išliko V. Š. Ginčijama darbo sutartis su ieškovu sudaryta K. M. veikiant ne kaip atsakovės vienasmeniam valdymo organui – direktoriui, o veikiant kaip šį vienasmenį valdymo organą pavaduojančiam atsakovės atstovui. Dėl to spręstina, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis gali būti ginčijama ir, esant pagrindui, pripažįstama negaliojančia pagal CK 1.92 straipsnį. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamojo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu ieškovo kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas ydingai aiškino ir taikė potvarkio Nr. 8P-113 panaikinimo teismine tvarka sukeliamas teisines pasekmes. Kadangi Alytaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-860-743/2019 sukurti teisiniai padariniai nukreipti į ateitį, potvarkio Nr. 8P-113 panaikinimas sukelia teisines pasekmes nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d., o ne nuo šio potvarkio priėmimo momento, tai aptariamo potvarkio panaikinimas neturi įtakos ir reikšmės ginčijamos darbo sutarties sudarymo teisėtumui, nes jos sudarymo metu potvarkis galiojo, t. y. trečiasis asmuo, kaip atsakovės direktorių pavaduojantis jos atstovas, turėjo teisę sudaryti darbo sutartį su ieškovu, ir nėra pagrindo teigti, kad ginčijamą sutartį trečiasis asmuo sudarė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą darbo sutartį negaliojančia pagal CK 1.92 straipsnį, netinkamai taikė šią teisės normą ir darbo sutartį negaliojančia pripažino nesant tam teisinio pagrindo. Teismo sprendimo teisinė galia paprastai nukreipta į ateitį, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendime, jo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atitinkami teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai, pavyzdžiui, sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio,  tai įsiteisėjus teismo sprendimui tokie teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai. Jeigu teismo sprendime nėra nurodyta dėl retrospektyvaus teisinių padarinių taikymo, tai jo sukeliami teisiniai padariniai taikomi į ateitį.

Pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu gali būti arba grąžintas į buvusį darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Kadangi pagrindo pripažinti ginčijamą darbo sutartį negaliojančia byloje nenustatyta, ieškovas grįžti į darbą pas atsakovę nepageidauja, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijama darbo sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra padaryta nesant tam pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo, LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo pažeistos ieškovo teisės turi būti ginamos taikant DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeistų teisų gynimo būdą, o apeliacinės instancijos teismas, taikydamas kitokį pažeistų ieškovo teisių gynimo būdą, netinkamai taikė DK 218 straipsnio 4 dalį.

Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.92 straipsnį, DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, LAT teisėjų kolegija pasisakė dėl DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios kompensacijos darbuotojui priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

Konstatuota, kad nurodyta nuostata aiškintina taip, jog pagal joje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ji nustato dvejų metų darbo santykių trukmės periodą, už kurį darbuotojui priteisiama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ne proporcingą nepertraukiamo darbo stažo apmokėjimą. Jeigu konkrečiu atveju šis periodas yra dvigubai ilgesnis, tai priteisiamos kompensacijos dydis dvigubinamas, o jeigu periodas trigubai ilgesnis – tuomet kompensacija trigubinama, tačiau ji negali būti didesnė kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, pagal aptariamą nuostatą darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama, o darbuotojui, kurio darbo santykių trukmė yra treji metai, priteisiama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.