Pristatytas naujasis TEISMAI.LT numeris, skirtas žmogaus teisių tematikai
Šis numeris yra apie kovą su prekyba žmonėmis, žmogaus teisių reglamentavimą versle, neapykantos kalbą, teisę į privatumą, homoseksualų teises, prieglobsčio bylas ir kt.
Spalio 18-ąją minima Kovos su prekyba žmonėmis dieną. „Prekyba žmonėmis – viena prioritetinių ES teisėsaugos institucijų kovos su šia nusikalstamumo rūšimi sričių. Ir nors pareigūnai jau gana gerai atpažįsta prekybos žmonėmis atvejus, tačiau vis dar trūksta dėmesio nukentėjusiems asmenims, jų pažeidžiamumui, apsaugai nuo poveikio“, – teigia LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas prof. dr. Aurelijus Gutauskas, besispecializuojantis nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus laisve, bylose. Generalinės prokuratūros prokurorė dr. Eglė Matuizienė pažymi, kad prekybos žmonėmis bylos yra jautrios ir kad labai svarbu įgyvendinti procedūrinį teisingumą, jog auka jaustųsi saugi, išklausyta, pasitikėtų vykstančiu procesu ir geranoriškais siekiais suteikti jai pagalbą. Sociologas Mažvydas Karalius supažindina mus su šiais metais atliktu tyrimu „Ar saugu siekti teisingumo? Poveikis nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis“ (6–9 p.).
Arnas Liauksminas, MRU doktorantas, kalba apie aiškesnį žmogaus teisių reglamentavimą versle. Pasak jo, verslas gali daryti įtaką įvairioms žmogaus teisėms ir jas veikti tiek teigiamai, tiek neigiamai – apie tai skaitykite „Aktualiajame interviu“ (3–5 p.).
Kaip apsaugoti savo teisę į privatumą internete ir kaip nepakliūti į bėdą, mums pataria Ramūnas Žika, kibernetinio saugumo įmonių grupės „Tesonet“ rizikų valdymo vadovas. Žmonės žino, ką reiškia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, tačiau ar suvokia, su kokiomis grėsmėmis susiduria kasdien, neskaitydami sąlygų ir spausdami mygtukus „sutinku“, slapukus (angl. Cookies), atidarydami elektroninius laiškus? Su eksperto patarimais galima susipažinti 10–12 p.
Dr. Dovilė Murauskienė pristato straipsnį apie neapykantos kalbą. Jos gausu šiandienos socialiniuose tinkluose, komentaruose, politikų pasisakymuose. Kur yra saviraiškos laisvė, nuomonė, o kur jau neapykantos kalba, už kurią numatyta griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė? „Žodis turi didelę galią, padarinius, į jo vartojimo atsakingumą derėtų žvelgti rūpestingai“, – teigia ekspertė, pateikdama mums ir EŽTT įžvalgų (13–14 p.).
Ar darbdavys kaip per didinamąjį stiklą stebi, ką mes darome, kiek laiko praleidžiame kalbėdami su artimaisiais, naršydami internete, socialiniuose tinkluose? Ar turime teisę į privatumą darbe ir kiek jos turime? Trumpą analizę pateikia Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovė Laura Mickevičiūtė (15–16 p.).
Ar homoseksualių asmenų santuoka yra prigimtinė teisė ar privilegija? Telšių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Tomas Pukšmys šį klausimą užduoda Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkei, MRU prof. dr. Violetai Vasiliauskienei ir advokatui, VU Teisės fakulteto prof. dr. Vytautui Mizarui (17–19 p.).
Rubrikoje „Iš teismų kasdienybės“ – išsamus straipsnis apie prieglobsčio bylas (26–28 p.). Su jomis supažindina Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis ir advokatė dr. Laura Augytė- Kamarauskienė, prieglobsčio prašytojų interesams atstovaujanti daugiau kaip 10 metų.
Žurnalo el. versiją skaityti galite ČIA.
