EŽTT: žiniasklaidos dėmesys konkrečiai bylai savaime nereiškia asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo
Šiandien Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Čivinskaitė prieš Lietuvą nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
Prokurorė Rita Čivinskaitė Lietuvos Respublikos administraciniams teismams skundė jai skirtą tarnybinę nuobaudą – pareigų pažeminimą – už netinkamą ikiteisminio tyrimo kontrolę. Lietuvos administraciniai teismai R. Čivinskaitės skundus dėl jai skirtos tarnybinės nuobaudos atmetė, konstatavę, kad nuobauda skirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Tačiau savo sprendimuose teismai nieko nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumento, kad teismų sprendimus nulėmė politikų ir žiniasklaidos įtaka.
EŽTT pabrėžė, kad netgi po aktyvaus neigiamo bylos viešinimo žiniasklaidos priemonėse yra įmanomas teisingas bylos išnagrinėjimas. Demokratinėse valstybėse reikšmingos bylos neišvengiamai sulaukia žiniasklaidos dėmesio ir įvairių vertinimų, tačiau tai savaime nereiškia asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Pareiškėjos byla buvo nagrinėjama profesionalių teisėjų, kurių profesinis pasirengimas ir patirtis leidžia nepaisyti išorinės įtakos, o ne prisiekusiųjų, kuriuos žiniasklaidos pranešimai gali labiau paveikti.
EŽTT padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog valdžios pareigūnų teiginiai dėl būtinumo nubausti netinkamai ikiteisminį tyrimą kontroliavusius prokurorus ar žiniasklaidos priemonėse buvę svarstymai dėl griežtesnių nuobaudų skyrimo turėjo įtakos nacionalinių teismų nešališkumui ir nepriklausomumui.
EŽTT pripažino, kad abiejų instancijų administraciniai teismai savo sprendimuose nieko nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumento dėl galimos politikų ar žiniasklaidos įtakos, nulėmusios, kad ji buvo perkelta į žemesnes pareigas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nacionaliniai teismai išsamiai pasisakė dėl pareiškėjai skirtos nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo, EŽTT konstatavo, kad teismų nutylėjimą nagrinėjamu atveju galima suprasti kaip skundo argumento atmetimą, o teismų neatsakymas į minėtą skundo argumentą nelėmė viso proceso neteisingumo.
Visą sprendimo tekstą anglų kalba galima rasti čia.
Lietuvos apeliacinio teismo informacija
