Bendrasis Teismas atmetė Slovėnijos ieškinį dėl deleguotojo reglamento, pagal kurį pavadinimas „Teran“ gali būti nurodytas Kroatijos vynų etiketėse, panaikinimo

2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimu byloje Slovėnija / Komisija (T-626/17) Bendrasis Teismas atmetė Slovėnijos ieškinį dėl Deleguotojo reglamento (ES) 2017/1353 (ginčijamas reglamentas), pagal kurį griežtai nustatytomis sąlygomis pavadinimas „Teran“ gali būti nurodytas kaip vyninių vynuogių veislė Kroatijoje pagamintų vynų etiketėse, panaikinimo. Ieškinys pareikštas dėl Slovėnijoje ir Kroatijoje naudojamo vynuogių pavadinimo „Teran“. Slovėnijai įstojus į Europos Sąjungą, šis pavadinimas galėjo būti nurodytas tam tikrų Slovėnijos vynų etiketėse. Iš pradžių tai buvo papildomas tradicinis terminas, siejamas su Kársto vynu, kaip „konkrečiuose regionuose pagamintu rūšiniu vynu“. Vėliau šis pavadinimas pripažintas saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN).

Kadangi vyninių vynuogių veislės pavadinimas „Teran“ naudojamas ir Kroatijoje, rengdamasi stojimui į Sąjungą Kroatija pranešė apie savo susirūpinimą dėl galimybės po įstojimo toliau naudoti šį pavadinimą vynams ženklinti, nes Slovėnijos pavadinimui jau buvo suteikta apsauga. Todėl po šio įstojimo Europos Komisija mėgino rasti Kroatijos ir Slovėnijos derybomis grindžiamą sprendimą, tačiau nesėkmingai. Galiausiai, praėjus beveik ketveriems metams nuo Kroatijos įstojimo į Sąjungą, Komisija pasinaudojo įgaliojimais priimti leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje, kad SKVN ir esama ženklinimo tvarka galėtų darniai egzistuoti kartu, kai tik SKVN yra įregistruojama ar taikoma. Taigi ji priėmė ginčijamą reglamentą, kad pavadinimas „Teran“ būtų įtrauktas į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo sąrašą, jame nurodyti vyninių vynuogių veislių pavadinimai, kuriuose yra ar kuriuos sudaro SKVN arba saugoma geografinė nuoroda ir kurie išimties tvarka gali būti nurodyti vynų etiketėse. Komisijos priimtas ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data, t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d., kai Kroatija įstojo į Sąjungą.

Be to, iš ginčijamo reglamento matyti, kad pavadinimas „Teran“ gali būti nurodytas kaip vyninių vynuogių veislė Kroatijoje pagamintų vynų etiketėse, bet tik su kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ ir su sąlyga, kad „Hrvatska Istra“ ir „Teran“ būtų pateikiami tame pačiame regėjimo lauke, o pavadinimo „Teran“ šrifto dydis būtų mažesnis už „Hrvatska Istra“ šrifto dydį. Ginčijamo reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad Kroatijos vynai su Kroatijos SKVN „Hrvatska Istra“, pagaminti iki ginčijamo reglamento įsigaliojimo dienos, gali būti toliau parduodami tol, kol baigsis jų atsargos.

Grįsdama ieškinį Slovėnija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data, rėmėsi pagrindais, pateiktais dėl Reglamento Nr. 1308/2013, kuris yra ginčijamo reglamento teisinis pagrindas, 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimo ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo.

Pirmiausia dėl ginčijamo reglamento teisinio pagrindo Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija iš tikrųjų nustatė, kad Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa taikoma atgaline data, o teisės aktų leidėjas to nėra numatęs. Vis dėlto reikėjo išnagrinėti, ar dėl šio taikymo atgaline data ginčijamas reglamentas turi esminių trūkumų. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepasinaudojo naujais įgaliojimais, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa yra panašios Reglamento Nr. 1234/2007 nuostatos, galiojusios Kroatijos įstojimo į Sąjungą dieną, tiesioginė tąsa.

Be to, Bendrasis Teismas priminė, kad nuostata, kuri yra akto teisinis pagrindas ir kurios pagrindu Sąjungos institucija įgaliota priimti atitinkamą teisės aktą, turi galioti šio teisės akto priėmimo metu. Todėl vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo Komisija galėjo remtis, priimdama ginčijamą reglamentą, buvo Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa. Atitinkamose Reglamento Nr. 1234/2007 ir Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatose Komisijos veiksmams nebuvo nustatyta jokių apribojimų laiko atžvilgiu. Todėl konstatavęs, kad Komisija negalėjo priimti ginčijamo reglamento iki Kroatijos įstojimo į Sąjungą, nes iki šios datos neturėjo jokios kompetencijos teritorijos atžvilgiu, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija veikė remdamasi atitinkamų nuostatų bendra struktūra ir turiniu.

Toliau dėl argumento, kad Komisija pažeidė teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes nustatė, kad ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data, Bendrasis Teismas priminė, kad, remiantis teisinio saugumo principu, draudžiama nustatyti, kad Sąjungos teisės aktai taikomi atgaline data, nebent to reikalauja ginčijamu aktu siekiamas tikslas ir tinkamai atsižvelgta į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius.

Pirma, dėl ginčijamu reglamentu siekiamo tikslo Bendrasis Teismas konstatavo, kad juo siekta apsaugoti 2013 m. birželio 30 d. Kroatijoje egzistavusią teisėtą ženklinimo praktiką ir išspręsti šios praktikos ir Slovėnijos SKVN „Teran“ apsaugos koliziją. Todėl tuo reglamentu siekta bendrojo intereso tikslo, dėl kurio jį reikėjo taikyti atgaline data. Iš tikrųjų Komisija negalėjo priimti ginčijamo reglamento iki Kroatijos įstojimo į Sąjungą datos ir vertindama konkrečios ženklinimo praktikos egzistavimą turėjo remtis to įstojimo momentu. Beje, žinodama apie klausimo opumą ji teisėtai galėjo bandyti rasti šių dviejų valstybių derybomis grindžiamą sprendimą. Galiausiai Bendrasis Teismas pabrėžė, kad tokio taikymo atgaline data reikia dėl būtino teisėtos praktikos ženklinimo srityje tęstinumo.
Antra, Bendrasis Teismas patikrino, ar Komisija Slovėnijos vyno gamintojams suteikė pagrįstų lūkesčių, kad Kroatijai atgaline data nebus taikoma jokia leidžianti nukrypti nuostata dėl pavadinimo „Teran“ nurodymo jos teritorijoje pagamintų vynų etiketėse. Išnagrinėjęs atitinkamas aplinkybes šis teismas konstatavo, kad negalima atmesti galimybės, jog Komisija suteikė konkrečių, besąlyginių ir tikrovę atitinkančių garantijų. Jis priminė, kad nustatyti, jog ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data, reikėjo atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

Bendrasis Teismas nusprendė, kad Slovėnija neįrodė, kad ginčijamo reglamento taikymo atgaline data trukmė ir tvarka pakenkė teisėtiems Slovėnijos vyno gamintojų lūkesčiams. Teisme arba Bendrajame Teisme gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Jeigu ieškinys pagrįstas, teisės aktas panaikinamas. Atitinkama institucija turi užpildyti teisės spragą, kuri gali atsirasti panaikinus teisės aktą.