ESTT: Vengrija nustatė diskriminacinius, nepateisinamus ir nebūtinus apribojimus dovanoms iš užsienio, kurios skirtos pilietinės visuomenės organizacijoms, ir taip pažeidė ES teisės reikalavimus
Savo ieškiniu Europos Komisija prašė ES Teisingumo Teismo (ESTT) pripažinti, kad Vengrija, priimdama Įstatymo dėl užsienio paramą gaunančių organizacijų skaidrumo (Skaidrumo įstatymas) nuostatas, kuriose tam tikrų kategorijų pilietinės visuomenės organizacijoms, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunančioms tam tikrą ribą viršijančią užsienio paramą, nustatytos registravimosi, deklaravimo ir viešumo pareigos ir kuriose numatyta galimybė šių pareigų nesilaikančioms organizacijoms taikyti sankcijas, Vengrija nustatė diskriminacinius, nepateisinamus ir nebūtinus apribojimus dovanoms iš užsienio, kurios skirtos pilietinės visuomenės organizacijoms, ir taip pažeidė jai pagal SESV 63 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 12 straipsnius tenkančius įsipareigojimus.
Vakar priimtu sprendimu ESTT didžioji kolegija nusprendė, kad Vengrija šiuo atveju nustatė diskriminacinius ir nepateisinamus apribojimus dovanoms iš užsienio, kurios skirtos pilietinės visuomenės organizacijoms, ir taip pažeidė jai pagal SESV 63 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 12 straipsnius tenkančius įsipareigojimus.
Pasisakyta, kad įvairiomis priemonėmis, kurios buvo nustatytos kartu ir kuriomis siekiama bendro tikslo, įtvirtinama visuma pareigų, kurios, atsižvelgiant į jų turinį ir derinį, gali trukdyti laisvam kapitalo judėjimui, kuriuo gali remtis tiek Vengrijoje įsteigtos pilietinės visuomenės organizacijos kaip kapitalo judėjimo – finansinės paramos iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių – adresatės, tiek fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie joms teikia tokią finansinę paramą, ir dėl to iš jų kyla šis kapitalo judėjimas. Vertinant Skaidrumo įstatymo nuostatas kaip visumą, skirtingas požiūris taikomas ne tik Vengrijoje įsteigtoms asociacijoms ir fondams, gaunantiems finansinę paramą iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, palyginti su asociacijomis ir fondais, gaunančiais finansinę paramą iš Vengrijos šaltinio, bet ir asmenims, teikiantiems finansinę paramą šioms asociacijoms ir fondams iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies, palyginti su tais, kurie tai daro iš Vengrijoje esančios gyvenamosios vietos ar buveinės.
Pabrėžta, kad Skaidrumo įstatymas negali būti pateisintas nei privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, susijusiu su asociacijų finansavimo skaidrumo padidinimu, nei SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytomis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo priežastimis. Vengrija Skaidrumo įstatymą grindžia ne realios grėsmės buvimu, o principine ir nediferencijuota prezumpcija, kad finansinė parama iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių ir tokią finansinę paramą gaunančios pilietinės visuomenės organizacijos gali kelti tokią grėsmę.
Tai, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, teikia Vengrijoje įsteigtoms pilietinės visuomenės organizacijoms finansinę paramą, kurios dydis siekia Skaidrumo įstatyme numatytas ribas, neleidžia šių asmenų laikyti viešaisiais asmenimis. Nors tikslas padidinti asociacijų finansavimo skaidrumą, gali būti laikomas atitinkančiu bendrąjį interesą, jo įgyvendinimas, kai tai pasireiškia asmens duomenų tvarkymu, vis dėlto turi atitikti Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tinkamo tvarkymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pati Vengrija visiškai neteigia, kad šias pareigas numatančios nuostatos atitinka šiuos reikalavimus.
