Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai: pirmą kartą konstatuota diskriminacija dėl amžiaus

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino kai kurias Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (Laikinasis įstatymas) nuostatas, kuriomis reglamentuojamos mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos.

Konstitucinis Teismas pripažino:

1. Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tol, kol jie turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba jeigu jie gauna ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“, išskyrus tiek, kiek pagal ją mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu asmuo gauna draudžiamųjų pajamų dirbdamas mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tol, kol jie turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“, išskyrus tiek, kiek pagal ją mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu asmuo gauna draudžiamųjų pajamų dirbdamas mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, prieštarauja ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
2. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata tiek, kiek joje nustatyta, kad daktaro arba habilituoto daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas iki tam asmeniui sukaks 65 metai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą, ir 52 straipsniui.
3. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata „laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas“ prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
4. Laikinojo įstatymo 6 straipsnis (1998 m. redakcija su 2004 m. lapkričio 4 d. pakeitimu) tiek, kiek jame nenustatyta mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarka tuo atveju, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo pradeda dirbti Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir įgyja papildomą daktaro ar habilituoto daktaro stažą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijo tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos „laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas“ atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vienai darniai sistemai, o nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims) ar Konstitucijos principams, turi įgaliojimus tai konstatuoti.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Taigi, jeigu Konstitucinis Teismas apsiribotų tik pareiškėjo prašymu ir nekonstatuotų pareiškėjo ginčijamos nuostatos prieštaravimo Konstitucijai kitais nei pareiškėjo nurodytieji aspektais arba nekonstatuotų, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos teisės akto nuostatos, kurios susijusios su pareiškėjo ginčyta nuostata, tokia Konstitucinio Teismo veikla neatitiktų jo konstitucinės paskirties užtikrinti Konstitucijos ir teisės viršenybę. Todėl Konstitucinis Teismas privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas nutarime įvertino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai kitu, nei pareiškėjas prašė, aspektu. Konstitucinis Teismas taip pat įvertino kitų šio įstatymo nuostatų, kurių pareiškėjas neginčijo, bet kurios yra susijusios su pareiškėjo ginčyta nuostata (t. y. kitų 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, 3 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo), atitiktį Konstitucijai.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Seimas Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymą priėmė kaip laikinąjį, šis įstatymas galioja iki šiol, nes nėra sukurtos jo preambulėje minimos prielaidos garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas.

Oficialioji konstitucinė doktrina

Konstitucinis Teismas nutarime apibendrino šioje konstitucinės justicijos byloje aktualias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygomis, kurios buvo atskleistos aiškinant Konstitucijos 52 straipsnį.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad mokslininkų valstybinė pensija yra viena iš įstatyme įtvirtintų Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytų pensijų rūšių; šios pensijos paskirtis, be kita ko, yra atlyginti už įstatymo nustatytos trukmės pilietinei visuomenei ir Lietuvos valstybei reikšmingą mokslinį darbą, kuriam reikalinga ypatinga kvalifikacija.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 52 straipsnį, įtvirtinęs mokslininkų valstybinę pensiją, turi plačią diskreciją, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, be kita ko, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Tačiau, įgyvendindamas šią diskreciją, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, be kita ko, konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų. Todėl negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį mokslininkų valstybinei pensijai gauti būtų nustatytas nepagrįstai trumpas mokslinio darbo, už kurį skiriama ir mokama ši valstybinė pensija, stažas arba kitaip būtų pažeidžiami, be kita ko, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai. Neatsižvelgus į mokslininkų valstybinės pensijos paskirtį, mokslinio darbo specifiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija ir toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti laiduojamas.

Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo ginčyta 4 straipsnio 1 dalies nuostata „laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas“ negali būti taikoma: pagal Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmuo negali gauti mokslininkų valstybinės pensijos, jeigu jis gauna draudžiamųjų pajamų dirbdamas, be kita ko, mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose bet kokiais pagrindais. Taigi negali būti tokios situacijos, kuri nurodyta ginčytoje 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad asmuo gautų mokslininkų valstybinę pensiją ir kartu dirbtų mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl ginčijamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas, susijęs su mokslinio darbo stažo skaičiavimu, yra prieštaringas, nedarnus ir dėl to neaiškus. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas. Vadinasi, ginčyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta bendroji asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laiko, kuris laikomas daktaro ir habilituoto daktaro stažu, skaičiavimo nuostata – daktaro ir habilituoto daktaro stažas skaičiuojamas ne ilgiau, negu asmeniui sukaks 65 metai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal šią Laikinojo įstatymo nuostatą, aiškinamą kartu su šio įstatymo 5 straipsniu, asmens amžius (65 metai) yra kriterijus, kuris turi įtakos daktaro ir habilituoto daktaro stažo skaičiavimui, t. y. mokslininkų valstybinės pensijos skyrimui ir (ar) dydžiui.

Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. Vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tarp asmenų, kurie dirba mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose iki jiems sukanka 65 metai, ir asmenų, kurie mokslinį darbą minėtose institucijoje dirba po to, kai jiems sukanka 65 metai, nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą mokslinio darbo laiko įskaitymo į daktaro arba habilituoto daktaro stažą aspektu. Todėl tokį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas įvertino kaip pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamą žmogaus teisių varžymą dėl jo amžiaus. Juo kartu nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, nustatant mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo.

Dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio atitikties Konstitucijai

Vertindamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio, kuriame reguliuojama mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka, atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei šiame straipsnyje, nei kitose Laikinojo įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarka tuo atveju, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo pradeda dirbti Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir įgyja papildomą mokslinio darbo stažą. Vadinasi, nors asmuo pagal įstatymą įgyja teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją, kurios dydis priklauso nuo daktaro ir habilituoto daktaro stažo trukmės, tačiau, nesant nustatytos mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarkos, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo pradeda dirbti Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir įgyja papildomą mokslinio darbo stažą, asmuo realiai negauna įstatyme nustatytos visą jo mokslinio darbo stažą atitinkančio dydžio pensijos.

Tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį suteikiama teisė, tačiau neužtikrinamas realus jos įgyvendinimas, Konstitucinis Teismas įvertino ne tik kaip paneigiantį asmens teisėtus lūkesčius, bet ir kaip akivaizdžiai neteisingą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingumo principai. Vadinasi, įstatymų leidėjas, Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nenustatęs  mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarkos, kai asmuo įgyja papildomą mokslinio darbo stažą, nepaisė konstitucinio teisinės valstybės principo.

Dėl Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai

Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlyga, kad asmuo negali turėti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokų, t. y. negali turėti draudžiamųjų pajamų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Taigi pagal Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmeniui mokslininkų valstybinė pensija yra neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jis turi draudžiamųjų pajamų, neatsižvelgiant į tai, ar šios pajamos gaunamos dirbant mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, ar kitą darbą.

Vadinasi, pagal Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmeniui mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama ir atveju, jeigu jis turi draudžiamųjų pajamų, kurios gaunamos dirbant mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, t. y. už tokį mokslinį darbą, už kurį pagal Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog siekiant, kad mokslininkų valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas netaptų privilegija, ir paisant teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 52 straipsnį, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį mokslininkų valstybinė pensija neskiriama ir nemokama asmenims tol, kol jie dirba tokį mokslinį darbą, už kurį skiriama ir mokama ši valstybinė pensija.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį mokslininkų valstybinė pensija nėra skiriama, o paskirtoji nėra mokama asmeniui, kuris turi draudžiamųjų pajamų dirbdamas mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, yra konstituciškai pagrįstas.

Kitaip Konstitucinis Teismas įvertino Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tiek, kiek pagal jį mokslininkų valstybinė pensija nėra skiriama, o paskirtoji nėra mokama asmeniui, kuris turi kitų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudžiamųjų pajamų.

Pagal tokį teisinį reguliavimą asmeniui, kuris gauna šias draudžiamąsias pajamas, negali būti paskirta ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, nors jis ir atitinka Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas – būti sukakusiam įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba įstatymo nustatyta tvarka būti pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu, taip pat turėti ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą.

Taigi toks Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas ir kaip paneigiantis asmens teisėtus lūkesčius gauti mokslininkų valstybinę pensiją įstatyme nustatytomis konstituciškai pagrįstomis sąlygomis, ir kaip neteisingas.

Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu tiek, kiek pagal jį mokslininkų valstybinė pensija nėra skiriama, o paskirtoji nėra mokama asmeniui, kuris turi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, dirbdamas kitą darbą nei mokslinis darbas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, nepaisyta ir iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui, įgyvendinus teisę pasirinkti darbą bei verslą, būtų neskiriama ir nemokama paskirta valstybinė pensija. Jau anksčiau Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 48 straipsnio 1 dalį, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama valstybinė pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba verstųsi tam tikru verslu.

Visas nutarimo tekstas. 

Konstitucinio Teismo informacija