Teismai

LAT apie areštuoto turto įkainojimą vykdymo procese ir laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijos metu, galiojimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija balandžio 2 d. nutartyje pasisakė, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

Civilinę bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog antstolis, įkainodamas areštuojamas skolininko turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo abejonių dėl šių turtinių teisių rinkos vertės. Priešingai, antstolis, nustatęs, kad skolininkas prieštaravo atliktam įkainojimui vykdymo procese, sudarė sąlygas, kad turtinių teisių vertei nustatyti būtų paskirta ekspertizė, jei skolininkas būtų sumokėjęs būtiną sumą už ekspertizės atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad skolininkas vykdymo procese nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir netinkamai įgyvendino savo pareigas, šią savo išvadą grindė skolininko netinkamais veiksmais: už ekspertizės atlikimą būtinos sumos nesumokėjimu ar prašymo atleisti jį nuo šios sumos sumokėjimo ar jos sumokėjimo atidėjimo nepateikimu; bendradarbiavimo pareigos dėl areštuoto turto įkainojimo pažeidimu; argumentų dėl turtinių teisių rinkos vertės nepateikimu vykdymo proceso metu; turto rinkos vertės nustatymu, pasitelkiant turto vertintoją, po to, kai varžytynės jau buvo pasibaigusios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Be to, tarp šalių esant ginčui dėl antstolio veiksmų įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą tinkamumo minėtu aspektu, svarbu įvertinti, ar areštuojamo turto įkainojimo metu buvo tam tikrų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės.

Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad ikiteisminėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laiko atžvilgiu priklauso nuo skundo išnagrinėjimo rezultato. Jei skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas pasibaigia ikiteisminėje stadijoje antstoliui visiškai patenkinant gautą skundą ir priimtu patvarkymu panaikinant skundžiamą procesinį veiksmą arba atliekant procesinį veiksmą, laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir tam nereikia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ikiteisminės stadijos metu tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų priimtas antstolio patvarkymas iš karto sukelia teisines pasekmes ir lemia siekiamo materialiojo teisinio rezultato jau šioje skundo nagrinėjimo stadijoje atsiradimą. Todėl nebelieka poreikio procesinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio asmens teisių ar teisėtų interesų, dėl kurių pažeidimo buvo paduotas skundas, apsaugą. Tuo tarpu jei skundą dėl antstolio veiksmų ikiteisminėje stadijoje išnagrinėjęs antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą ir šį patvarkymą kartu su skundu perduoda teismui, laikinosios apsaugos priemonės išlieka galioti ir teisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijos metu, o jų galiojimo pasibaigimą lemia bendrosios CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos taikyklės.

 

 

Back to top button