GovTech: Europos Sąjungos valstybių tendencijos, iššūkiai ir jų sprendimo galimybės

GovTech – greitai besivystanti inovacijų ekosistema, kurioje startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams spręsti. GovTech judėjimas vyksta visame pasaulyje, nes beveik nekyla diskusijų dėl jo teikiamos naudos: pasitelkiant inovatyvias technologijas gerinama viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybė, prieinamumas, greitumas, taupomos valstybės biudžeto lėšos, efektyviau panaudojami žmogiškieji ištekliai viešajame sektoriuje. Taip pat pabrėžiama GovTech įtaka užtikrinant demokratiją: su technologijų pagalba visuomenė gali daryti stipresnį poveikį politinių sprendimų priėmimui, politiniai lyderiai ir jų priimti sprendimai tampa labiau girdimi ir matomi. Govtech – tai viešojo bei privataus sektorių partnerystė, teikiant viešąsias paslaugas piliečiams.

Govtech aktualumą rodo organizuojami dideli tarptautiniai renginiai. Šių metų lapkričio 14 d. Paryžiuje vyko „The GovTech summit“ konferencija, kurios metu Europos Sąjungos valstybių politiniai lyderiai ir kiti viešojo, akademinio, nevyriausybinio sektorių atstovai bei startuoliai diskutavo apie GovTech keliamus iššūkius, jų išsprendimo galimybes, geruosius ES valstybių pavyzdžius. Renginyje dalyvavo ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.

Nepaisant visų paminėtų GovTech privalumų, šis judėjimas neišvengiamai susiduria su tam tikrais iššūkiais, kurie gali būti suskirstyti į bendruosius (tarpdisciplininius) iššūkius, bei teisinius iššūkius, kurie atsiranda dėl atotrūkio tarp inovatyvių technologijų ir teisinio reguliavimo.

Aptariant bendruosius iššūkius, paminėtina, kad beveik visos ES valstybės susiduria su bendra problema – nemaža visuomenės dalis nemoka ar nenori naudotis inovatyviomis technologijomis. Taigi iškyla grėsmė, kad vykstant viešojo sektoriaus skaitmenizacijai tam tikra visuomenės dalis negalės tinkamai naudotis viešojo sektoriaus paslaugomis ir įgyvendinti savo teisių. Pvz., Prancūzijos Skaitmenizacijos ministrui Cedric O kelia didelį susirūpinimą, kad tik 60 proc. gyventojų mano, kad paprasčiau viešosiomis paslaugomis naudotis technologinių įrankių pagalba nei įprastu būdu, o 20 proc. gyventojų – visai nesinaudoja technologijomis. Visos Europos Sąjungos gyventojų skaitmeninio raštingumo vidurkis siekia 68 proc. GovTech renginyje Paryžiuje skirtingų valstybių politiniai lyderiai atskleidė kokiomis priemonėmis sprendžia šią problemą. Kai kurios valstybės naudoja finansinio skatinimo priemonės: pvz., Jungtinėje Karalystėje sukurta skaitmeninė vizų išdavimo platforma, kuri yra nemokama ir prieinama bet kuriuo metu (įskaitant savaitgalius ir nedarbo valandas), tačiau vizas atsiimti galima ir įprastu būdu, tik ši paslauga yra mokama ir prieinama tik darbo dienomis. Norvegijoje naudojamos skaitmeninės technologijos vėžio prevencijai, tokiu būdu ateityje bandant sutaupyti milijonines valstybės lėšas. Estija naudoja griežtesnes priemonės – šios valstybės Prezidentė Kersti Kaljulaid pabrėžia, kad Estijoje privaloma turėti skaitmeninę tapatybę, elektroninę banko sąskaitą ir kitus technologinius įrankius, tačiau kartu Estijoje vyksta nuolatinis skirtingų visuomenės grupių švietimas skaitmeninio raštingumo klausimais. Vienas iš sėkmingesnių technologinių sprendimų pritaikytas šioje valstybėje yra skaitmeninė programa, kuri prevenciškai nustato paciento galimas ligas ateityje ir kaip galima užkirsti joms kelią. Svarbu paminėti, kad Estija pripažinta labiausiai skaitmenizuota (angl. digital state) ES valstybe.

Kitas iššūkis susijęs su tuo, kad inovacijų panaudojimas viešajame sektoriuje kartais atrodo rizikingas. Inovacija paprastai reiškia, kažką, kas anksčiau nebuvo išbandyta, todėl dėl žiniasklaidos dėmesio, valstybės audito ir kt. viešosios valdžios atstovai ne visada išdrįsta investuoti į startuolių kuriamas technologijas. Vis dėlto visi „The GovTech summit“ dalyvavę politiniai lyderiai skatino nebijoti rizikuoti ir investuoti į inovatyvias technologijas. Tarp bendrųjų iššūkių paminėtinas ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninio raštingumo klausimas. Akivaizdu, kad sukūrus tam tikrą viešosios paslaugos problemą sprendžiančią inovaciją, toje srityje dirbantys viešojo sektoriaus darbuotojai negali staiga tapti technologijų specialistais. Paryžiuje vykusiame renginyje siūlyta šią problemą spręsti institucijose įdarbinant šios srities skaitmeninių technologijų specialistą, kuris nuolat konsultuotų darbuotojus.

Tarp teisinių iššūkių su kuriais susiduria GovTech judėjimas dažniausiai minimas viešuosius pirkimus reglamentuojančio teisinio reguliavimo nelankstumas. Sudėtinga viešųjų pirkimų sistema apsunkina privataus sektoriaus startuolių dalyvavimą kuriant technologijas viešajam sektoriui. Su šia problema susiduria dauguma ES valstybių, todėl vis dažniau kalbama apie viešųjų pirkimų sistemos transformavimą, sudarant geresnes sąlygas startuoliams. Tarp valstybių, kurios šiuo tikslu palaipsniui keičia savo viešųjų pirkimų sistemą paminėtina Norvegija. Serbijos Ministrė Pirmininkė Ana Brnabic siūlo šioje situacijoje vietoj viešųjų pirkimų taikyti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybes.

Kitas teisinis iššūkis – duomenų apsauga skaitmenizuojant viešojo sektoriaus paslaugas. ES erdvėje daug diskutuojama apie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įtaką GovTech sistemoms, vis dėlto dažniau pabrėžiami pozityvūs šios įtakos aspektai: BDAR iškelia aukštus standartus skaitmenizuojant viešąsias paslaugas, tokiu būdu skatindamas visuomenės pasitikėjimą inovatyviais technologiniais sprendimais bei skaidrumą viešajame sektoriuje.

Aptardami sėkmingus konkrečių valstybių pavyzdžius diegiant GovTech sistemas skirtingų valstybių viešosios valdžios atstovai išskyrė šiuos viešųjų paslaugų skaitmenizavimo proceso sėkmės faktorius: 1) ilgalaikis politinis įsipareigojimas skatinat technologijų taikymą viešajame sektoriuje; 2) turėti aiškią viziją ir strategiją, tačiau procesą vykdyti palaipsniui, pradedant nuo mažų dalykų; 3) turėti lanksčią teisinę bazę ir profesionalius šios srities teisininkus, kurie užtikrintų, kad viešųjų paslaugų skaitmenizavimo procesas atitiktų teisės reikalavimus.

VU Teisės fakultetas kartu su VU Technologijų uostu organizuoja diskusiją „Govtech: kas? kaip? kodėl?”, skirtą aptarti šios srities aktualijas Lietuvoje. Diskusija vyks gruodžio 4 d., joje dalyvaus atstovai iš LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, VŠĮ „Investuok Lietuva“, Lietuvos banko, Dirbtinio intelekto asociacijos, VU Verslo mokyklos, VU TSPMI, VU Teisės fakulteto, ir kt.

Parengė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė ir dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė