Advokatūra

Lietuvos advokatūros raštas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl kasacinių skundų atrankos vidaus procedūrų tobulinimo

Lietuvos advokatūroje gautos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbo grupės (Darbo grupė) 2019-05-13 išvados dėl kasacinių skundų atrankos vidaus procedūrų tobulinimo, kurios buvo įvertintos Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (Advokatų taryba) posėdyje. Advokatų taryba, susipažinusi su Darbo grupės išvadomis, teikia savo nuomonę.

Pažymėtina, kad kasacinių skundų atrankos klausimai yra itin aktualūs advokatų bendruomenei. Advokatai nurodo, kad dažnu atveju, gavus sprendimą atsisakyti priimti pateiktą kasacinį skundą, nėra aiškūs atsisakymo motyvai, trūksta atsisakymą pagrindžiančių argumentų. Atsižvelgiant į tai, pritartina Darbo grupės pozicijai, kad atsisakymas priimti kasacinį skundą turėtų būti labiau individualizuotas, taip pat, turėtų būti nustatyti aiškūs atsisakymo priimti skundus kriterijai, kurių buvimas galimai ne tik pagerintų teikiamų skundų kokybę, bet ir užtikrintų didesnį šio proceso skaidrumą.

Dėl apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų suvienodinimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 346 straipsnio 2 dalis numato, kad vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad civilinės justicijos bylose teismo sprendimą (nutartį) kasacine tvarka galima skųsti tik tuo atveju, jei padarytas pažeidimas yra svarbus visai teisės sistemai. Tačiau tuo atveju, kai pažeidimas iš esmės reikšmingas tik vienos konkrečios bylos šalims, o ne visai teismų praktikai, asmuo netenka galimybės savo pažeistos teisės ginti kasacine tvarka. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Taigi baudžiamosios justicijos bylos nereikalauja, kad teisės pažeidimas būtų reikšmingas visai teismų praktikai, pakanka aplinkybės, jog įstatymas buvo netinkamai pritaikytas arba padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir asmuo įgyja teisę gintis paduodamas kasacinį skundą.

Remiantis tuo, manytina, kad, civilinio ginčo atveju, asmeniui neturėtų būti ribojama galimybė ginti pažeistas teises kasacine tvarka, net ir tais atvejais, jei pažeidimas reikšmingas tik vienai konkrečiai bylai. Todėl būtų tikslinga suvienodinti civiliniame ir baudžiamajame procese numatytus pagrindus teikti kasacinį skundą dėl bylos nagrinėjimo metu padaryto esminio teisės pažeidimo.

Darbo grupė savo išvadose kaip vieną iš svarstytinų priemonių kasacinių skundų surašymo kokybės gerinimui nurodė advokatų, turinčių teisę surašyti kasacinius skundus, sąrašo sudarymą. Šiam siūlymui Lietuvos advokatūra nepritaria, remiantis žemiau išdėstytais argumentais.

 Dėl valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų

Darbo grupė savo išvadose atkreipė dėmesį į kasacinių skundų surašymo kokybės problemą ir pažymėjo, kad tai „ypač būdinga valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų procesiniams dokumentams“. Pažymėtina, kad apribojus advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, galimybę teikti kasacinius skundus, būtų apsunkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) tarnybos (toliau – Tarnyba) darbas ir suvaržytos pažeidžiamiausių visuomenės grupių galimybės ginti savo teises kasacinėje instancijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai vykdo Tarnybos įpareigojimą parengti kasacinį skundą, dažnai neatsižvelgiant į bylos perspektyvumo kriterijų, per neprotingai trumpą terminą arba nevertinant kitų subjektyvių, tačiau procesinio dokumento parengimo kokybei svarbių, aplinkybių. Pavyzdžiui, baudžiamojo proceso byloje nagrinėjant tyčinius labai sunkius ir tyčinius sunkius nusikaltimus, vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 364 patvirtintų dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 14.1.4.1. punktu, advokatas kasacinį skundą privalo parengti per 5 valandas. Remiantis minėtomis taisyklėmis, užmokestis už kasacinio skundo parengimą – 65 Eur (neatskaičius mokesčių), kas sudaro iki 30 Eur atskaičius mokesčius ir advokato veiklos sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VGTP sistemai būtina esminė reforma, kuri didintų advokatų suinteresuotumą ir sudarytų tinkamas sąlygas kokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimui.

Būtume dėkingi už Jūsų pagalbą ir pritarimą VGTP sistemos reformai, kuria turi būti padidinta konkurencija tarp advokatų teikti VGTP paslaugas, naikinami itin trumpi laiko limitai procesinių dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant kasacinio skundo, parengimui ir didinamas advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo valandos įkainis.

Dėl subjektų, galinčių surašyti kasacinius skundus, lygiateisiškumo pažeidimo

Pagal dabar galiojančias teisės normas, subjektų, galinčių surašyti kasacinius skundus, ratas gana platus. Civiliniame procese kasacinį skunda teikti gali ne tik advokatai, bet ir pats kasatorius ar jo artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat, juridinį asmenį atstovaujantis darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ar kitas proceso dalyvis pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį. BPK 367 straipsnio 1 dalis numato, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą ir kt.

Taigi advokatas yra tik vienas iš eilės subjektų, kurie turi teisę surašyti kasacinį skundą. Nustačius Darbo grupės siūlomą advokatų veiklos apribojimą (sąrašo advokatų, galinčių surašyti kasacinį skundą, sudarymą), būtų sukurta situacija, kai į minėtą advokatų sąrašą neįrašytas advokatas, kuris yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą bei besispecializuojantis konkrečioje teisės srityje, neturėtų teisės surašyti kasacinį skundą, nors tokią teisę turėtų, pvz.: jo atstovaujamo juridinio asmens teisininkas, nelaikęs kvalifikacinio egzamino, nesispecializuojantis konkrečioje teisės srityje, bet turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pažymėtina, kad Darbo grupės išvados dalyje pabrėžiama kartais abejotina advokatų surašomų kasacinių skundų kokybė, tačiau nepasisakoma dėl kitų, jau minėtų subjektų, teikiamų kasacinių skundų kokybės, kuri neretai yra itin prasta.

Lietuvos advokatūros nuomone, tokia situacija, kai advokatas teisminio proceso metu tampa ne tik, kad nelygiaverčiu atstovu juridinio asmens teisininko atžvilgiu, bet dar ir atsiduria blogesnėje padėtyje, yra netoleruotina ir nepriimtina.

Dėl galimo asmens teisės į gynybą ribojimo

Taip pat atkreiptinas dėmesys į galimą teisės į gynybą, pasitelkiant advokatą, ribojimą, kai asmens advokatas, su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis pirmosios ir antrosios instancijos teismuose, neįtrauktas į sąrašą advokatų, turinčių teisę surašyti kasacinį skundą. Tokiu atveju, asmuo, norėdamas pasinaudoti kasacijos teise, privalėtų ieškoti kito advokato, kuris turi teisę surašyti kasacinį skundą ir tikėtis, kad naujasis advokatas sutiks tokias teisines paslaugas suteikti. Negana to, naujai į bylą įstojęs advokatas turėtų susipažinti su visa bylos medžiaga, kuri, kaip taisyklė, truko keletą metų, išsiaiškinti eilę reikšmingų aplinkybių ir pan., kas lemtų ženkliai padidėjusias kliento išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas. Toks siūlomas reguliavimas nulemtų asmenų pasirinkimą sutartis dėl teisinių paslaugų sudarinėti tik su sąraše esančiais, t. y. kasacinius skundus surašyti galinčiais, advokatais, kas iš esmės iškreiptų teisinių paslaugų rinką ir galimai pažeistų konkurencijos taisykles.

Negana to, sudarius sąrašą advokatų, galinčių pateikti kasacinį skundą, kyla pagrįstu abejonių dėl BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises ginčyti kitos šalies argumentus, įgyvendinimo, nes teisė pateikti kasacinį skundą apribojama tik gynybos pusę palaikantiems subjektams. Tuo tarpu apie kaltinimo pusės, t. y. specialaus prokurorų sąrašo, kurie gali surašyti kasacinius skundus, sudarymą Darbo grupės pasiūlyme neužsimenama. Taigi tokie ribojimai, kaip specialus advokatų sąrašas, galimai pažeistų rungimosi ir procesinio šalių lygiateisiškumo principus.

Lietuvos advokatūra palaiko iniciatyvą dėl kasacinių skundų atrankos vidaus procedūrų tobulinimo, pritaria Darbo grupės siūlymui labiau individualizuoti ir detaliau argumentuoti sprendimus nepriimti kasacinio skundo. Esame įsitikinę, kad kasacinio skundo klausimais būtina diskusija su advokatų bendruomene. Manome, kad konstruktyvią diskusiją paskatintų kasacinių skundų atrankos nutarčių ir pačių skundų kokybės tyrimas, kuris leistų tiksliai identifikuoti dažniausiai pasitaikančius trūkumus, galimas šių trūkumų atsiradimo priežastis, nustatyti statistinius rodiklius, pvz.: kokią dalį visų kasacinių skundų, kurie neatitinka kokybės, sudaro advokatų rengti skundai ir pan. Kasacinių skundų kokybės užtikrinimas visų pirma turi būti įgyvendinamas rengiant specialius mokymus ir seminarus.

 

Lietuvos advokatūros informacija

Back to top button