LAT: Advokatų taryba turi teisę spręsti dėl advokato išbraukimo iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš praktikuojančių advokatų sąrašų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sprendė (bylos Nr. e3K-3-62-469/2026) dėl teisės normų, reglamentuojančių sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą, advokato išbraukimą iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas šioje byloje prašė teismo panaikinti atsakovės Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą, kuriuo ankstesnis sprendimas pripažinti ieškovą advokatu buvo panaikintas, o ieškovas buvo išbrauktas iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašų. Ieškovas nurodė, kad Advokatų taryba išbraukė jį iš minėtų sąrašų, padariusi nepagrįstą išvadą, jog jis neatitinka advokatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nustatyto Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkte. Ši išvada buvo grindžiama tuo, kad ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau šis tyrimas buvo nutrauktas ir ieškovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas būtų pripažintas kaltu, nebuvo priimtas, tai ieškovas laikėsi pozicijos, kad nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis nėra nepriekaištingos reputacijos.

Pasak ieškovo, priimant ginčo sprendimą buvo padaryta ir procedūrinių pažeidimų, vienas iš jų – sprendimą išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo priėmė pati Advokatų taryba, nors, nustačiusi Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimus, ji turėjo iškelti ieškovui drausmės bylą, kurią turėjo nagrinėti Advokatų garbės teismas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teisės aktai neįtvirtina išimtinės Advokatų garbės teismo kompetencijos spręsti dėl Advokatų etikos kodekso pažeidimų ir nepriekaištingos reputacijos praradimo. Pagal Advokatūros įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, sprendimus dėl advokatų išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo turi teisę priimti Advokatų taryba. Advokatų garbės teismas pagal savo kompetenciją nagrinėja advokatų drausmės bylas ir gali siūlyti Advokatų tarybai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Advokatų taryba turi išimtinę kompetenciją spręsti dėl advokato išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo tais atvejais, kai Advokatų etikos kodekso normų pažeidimas yra akivaizdus ir nereikia atlikti papildomo situacijos atitikties Advokatų etikos kodekso normoms vertinimo.

Tais atvejais, kai Advokatų etikos kodekso normų pažeidimas nėra aiškus, svarstytinas ir yra reikalingas papildomas šio kodekso normų išaiškinimas bei konkrečios situacijos atitikties Advokatų etikos kodeksui vertinimas, Advokatų taryba gali kreiptis į Advokatų garbės teismą dėl konkrečios situacijos vertinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, veikdamas kaip advokatas, teisiniais ir bendrovių restruktūrizavimo klausimais konsultavo UAB „Let‘s Jet“ direktorių žinodamas, jog UAB „Let‘s Jet“ dėl sunkios ekonominės padėties yra nemoki ir negalės laiku įvykdyti savo prievolių kreditoriams. Ieškovas nurodė UAB „Let‘s Jet“ direktoriui netenkinti kreditorės „Hakair Limited“ reikalavimų ir negrąžinti skolos (sumokėto avanso), o lėšas panaudoti vienintelės kreditorės AB „AviaAM Leasing“ reikalavimams patenkinti. Atlikus šiuos veiksmus buvo padaryta ne mažesnė kaip 1 580 000 Eur turtinė žala kreditorei „Hakair Limited“. Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pats patvirtino, jog veikdamas kaip advokatas davė patarimus, kurie nėra suderinami su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Nurodytų teismų nustatytų aplinkybių pagrindu kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėtu atveju etikos pažeidimas buvo akivaizdus, todėl papildomas aplinkybių tyrimas nebuvo tikslingas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija