AntstoliaiTeismai

Didesnis antstolių savarankiškumas taupo teismų ir išieškojimo proceso dalyvių laiką

Per 16 privačios veiklos metų išsiplėtęs valstybės patikėtų funkcijų sąrašas patvirtina išaugusią Lietuvos antstolių profesinę kompetenciją ir suteikia pagrindą naujiems pokyčiams plečiant antstolių savarankiškumo ribas. Teismo vaidmuo skolų išieškojimo procese aptartas rugsėjo 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiame susitikime. Savo įžvalgomus su Lietuvoje viešėjusiais Ukrainoje įgyvendinamo Europos Sąjungos projekto „Pravo-Justice“ atstovais, Ukrainos privačių antstolių asociacijos ir Lietuvos antstolių rūmų atstovais pasidalijo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Egidija Tamošiūnienė ir Civilinių bylų skyriaus teisėjas prof. dr. Vigintas Višinskis.

Prof. dr. V. Višinskio teigimu, jau aštuonerius metus Lietuvoje taikoma nauja skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarka taupo ne tik teisėjų, bet ir visų proceso dalyvių laiką.  Nuo 2011 m. spalio 1 dienos skundas dėl antstolio procesinių veiksmų pirmiausia paduodamas antstoliui, o antstolio atmestą skundą nagrinėja teismas. Teisėjams nebereikia priiminėti sprendimų tais atvejais, kai nekyla ginčas, nes visi formalūs klausimai sėkmingai išsprendžiami antstolių kontorose. Kartu su teismui nagrinėti antstolių atsiunčiamomis bylomis pateikiama visa reikiama papildoma informacija, leidžianti ginčą dėl antstolių procesinių veiksmų išspręsti operatyviai, dažniausiai – rašytinio proceso tvarka.

Būtent dėl rašytiniam procesui ir komunikavimui elektroninių ryšių priemonėmis teikiamo prioriteto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriuje, kuriame apeliacine tvarka nagrinėjami skundai dėl antstolių procesinių veiksmų, nebėra daugeliui teismų būdingo besibylinėjančių žmonių šurmulio.

Tai nustebino svečius iš Ukrainos: pasak Ukrainos privačių antstolių asociacijos viceprezidento

Oleksandr Syvokozov, jam ir jo kolegoms dar labai dažnai tenka lankytis teismuose, kadangi visi skundai dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Kaip pastebėjo prof. V. Višinskis, tokia situacija tik patvirtina, kad Ukrainoje taip pat vertėtų apsvarstyti galimybes įvesti privalomo kreipimosi su skundu pirmiausia į antstolį tvarką.

Kita Ukrainos kolegų įvardinta problema – nenubrėžta takoskyra tarp antstolių procesinės ir drausminės atsakomybės klausimų nagrinėjimo. Dėl šios priežasties visais atvejais, kai teismas antstolių procesinius veiksmus pripažįsta neteisėtais, antstoliams keliamos drausmės bylos.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė akcentavo, kad sprendžiant panašias sistemines problemas svarbu pasitelkti teisės ir kitų sričių mokslininkus. Mokslininkų išvados Lietuvoje padėjo aiškiai atskirti antstolių procesinės ir drausminės atsakomybės ribas ir suformuoti praktiką, kad drausmės byla antstoliui gali būti keliama tik už pasikartojančius, sistemingai daromus ir akivaizdžią žalą sukeliančius procesinius pažeidimus.

Svečiai iš Ukrainos taip pat lankėsi senajame Vilniaus universitete, kur susitiko su Teisės fakulteto profesoriumi habil. dr. Vytautu Nekrošiumi, Vilniaus antstolio Vytauto Mitkaus ir Kauno antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontorose.

Antstolių kontorose Ukrainos kolegos betarpiškai susipažino su Lietuvoje įdiegtų informacinių technologijų teikiamais privalumais. Tai Antstolių informacinė sistema, kurioje rengiami ir kaupiami visi vykdomieji dokumentai ir kuri padeda antstoliams operatyviai gauti duomenis iš 25 oficialių registrų, o išieškojimo procesų dalyviams – susipažinti su visais bylų dokumentais bet kuriuo paros metu. Tai Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), kuri automatizuotai taiko apribojimus skolininkų sąskaitose esančioms lėšoms ir proporcingai paskirsto jas kreditoriams. Tai ir e. varžytynių sistema, kurioje jau septintus metus vyksta visi areštuoto turto pardavimai.

 

Lietuvos antstolių rūmų informacija

Back to top button