Įmonių restruktūrizavimo tendencijos

Įmonių restruktūrizavimas yra vienas iš įmonių mokumo problemų sprendimo būdų, kuriuo siekiama išsaugoti įmones ir patenkinti jų kreditorių reikalavimus. 2019 m. birželio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, o 2019 m. birželio 20 d. – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų. Taigi tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos įstatymų leidėjas ieško būdų įmonių mokumo problemoms spręsti ne tik taikant bankroto (likvidavimo) procedūras, bet ir skatinant verslo bendruomenę ginčus spręsti iki tol, kol įmonė skolininkė taps nemoki, ir suteikiant galimybę įmonei skolininkei pasiekti taikų susitarimą su kreditoriais.

Iš esmės minėti teisinio reglamentavimo pavyzdžiai primena 1978 metais priimto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bankroto kodekso tikslus ir mokumo ginčų sprendimo procedūras. Nors pagal JAV nemokumo teisę numatytos tiek bankroto (likvidavimo), tiek restruktūrizavimo procedūros, būtent pastarosios itin dažnai naudojamos nemokumo problemoms spręsti. Pagrindinė šio teisės akto idėja yra siekis išsaugoti gyvybingas verslo įmones, joms leidžiant tam tikrą laikotarpį nevykdyti skolinių įsipareigojimų ir taip suteikiant galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl prievolių vykdymo. Taigi JAV restruktūrizavimo procese siekiama atkurti skolininko mokumą ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.

Nors tokiame procese išlaidų neišvengiamai patiria ne tik skolininkas, bet ir jo kreditoriai bei valstybės, laikoma, kad toks sprendimas naudingesnis verslui nei kuo greitesnis įmonės, susidūrusios su mokumo problemomis, pašalinimas iš rinkos. Restruktūrizavimo metu įmonei suteikiama galimybė tam tikrą laikotarpį nevykdyti skolinių įsipareigojimų, tęsti komercinę veiklą ir gauti pajamų. Taip skolininko kreditorių reikalavimai gali būti patenkinami didesne apimtimi, nes įmonė, gaudama pajamų, sukaupia daugiau turto. JAV restruktūrizavimo procesas yra kontroliuojamas federalinių bankroto teismų, užtikrinančių atskirų skolininko kreditorių interesų pusiausvyrą. Toks pagal JAV bankroto kodeksą leidžiamas nemokumo ginčų sprendimas jau anksčiau buvo pritaikytas Vokietijos ir Prancūzijos įmonių nemokumo teisėje.

Iki šiol Lietuvoje įmonių restruktūrizavimo procesas taikomas itin retai ir siekiamų rezultatų kol kas nesulaukta. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į pradėtų ir sėkmingai baigtų įmonių restruktūrizavimo procesų dinamiką pastaraisiais metais (2019 m. liepos 30 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apžvalga Nr. (6.13)D4-1035):

Apibendrintai galima teigti, kad minėtos teisinio reglamentavimo naujovės įmonių nemokumo teisėje nėra teisėkūros naujiena. Pamatiniai įmonių restruktūrizavimo proceso principai įtvirtinti jau anksčiau, tačiau iš esmės šio proceso eiga ir rezultatai priklauso nuo pasirinkto nacionalinio įmonių restruktūrizavimo proceso modelio.

Taip pat galima teigti, kad praktinės kliūtys pradėti restruktūrizavimo procesą iš esmės yra panašios: vėlyvas įmonės reagavimas į skolinius įsipareigojimus, rinkos pasikeitimus, kontrahentų elgesį, informacijos sklaidos problema, nežinojimas apie restruktūrizavimo galimybę ir pan.

Pradėtų ir sėkmingai užbaigtų restruktūrizavimo procesų skaičių gali lemti ir skolininko bei kreditorių požiūris, kad su nemokumo problemomis susidūrusios įmonės išlaikymas rinkoje yra ekonomiškai ir socialiai naudingesnis nei jos eliminavimas vos susidūrus su prievolinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais. Tokiu būdu sudaromos sąlygos verslui išspręsti laikinus sunkumus ir išvengti įmonės bankroto, kuris neretai lemia ne tik įmonės likvidavimą, bet ir paprastai mažą kreditorių reikalavimų patenkinimo apimtį.

Tekstą parengė Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantas Remigijus Jokubauskas